Konferencijoje – NATO iššūkiai ir bendradarbiavimas kaip saugumo garantas
Pažymint išskirtinę sukaktį, 2004 m. Lietuvos tapimą NATO nare, š.m. vasario 5 d. Vilniaus universiteto MKIC bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Euroatlantinė partnerystė: 20 Lietuvos narystės NATO metų ir Aljanso vaidmuo besikeičiančioje geopolitinėje erdvėje“, kurioje buvo diskutuojama, kaip bendradarbiaujant ir vadovaujantis tarptautine teise įveikti šiandieną aljansui kylančius iššūkius ir užtikrinti sklandų gynybos mechanizmo veikimą.
Nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuva pasirinko europinį ir transatlantinį kelią, primindamas valstybės istoriją renginio pradžioje kalbėjo VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Deja, bet Lietuva tapusi NATO nare ilgą laiką skyrė per menką dėmesį savo gynybos stiprinimui, taip kalbėjo konferencijoje sveikinimo žodį taręs išskirtinis svečias, LR Krašto apsaugo ministras Arvydas Anušauskas. Jis priminė bendradarbiavimo ir susitelkimo svarbą – visos šalys turi būti pasiruošę nemažiau, nei sąjungininkai. Aktyvus indėlis į kolektyvinę gynybą, kaip galimybė duoti ir tuo pačiu užtikrinti savo valstybės saugumą, buvo ne kartą pabrėžtas renginio metu.
Kas laukia NATO artimiausius 20 metų, kokius prioritetus aljansas turėtų sau išsikelti ir kokia kryptimi Lietuva pastaruosius 20 metų organizavo savo gynybą – šiomis temomis buvo kalbama konferencijos pirmoje dalyje. Iš JAV atvykęs Dr. Kęstutis Paulauskas, NATO Sąjungininkų pajėgų transformacijos vadavietės Strateginių alternatyvų padalinio vyresnysis strategijos pareigūnas, pristatė svarbiausias karybos tendencijas, kurias formuoja sparčiai besivystančios technologijos, kibernetinė erdvė ir kintantys tarptautiniai santykiai. Pasak jo, ateityje svarbu vystyti karo vadovavimo meną ir gebėti balansuoti tarp politinės logikos ir karinių poreikių. Šioje konferencijos dalyje pranešimus taip pat pristatė dr. Vaidotas Urbelis, LR Krašto apsaugos ministerijos gynybos politikos direktorius, dr. Deividas Šlekys, VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas ir VU Teisės fakulteto docentė dr. Indrė Isokaitė–Valužė. Pranešėjai koncentravosi į galimus JAV politikos pokyčius, karinius pajėgumus, NATO vaidmenį tarptautinės teisės raidoje, buvo įvardinta reikšminga problema – Europos valstybės per mažai skiria lėšų savo gynybai, o teisiniu aspektu svarbu, kad visada būtų vadovaujamasi tarptautinės teisės, ypatingai, humanitarinės teisės, principais.
Antroje konferencijos dalyje nagrinėti NATO plėtros klausimai, Ukrainos narystės organizacijoje perspektyvos, Aljanso atsakas į hibridines grėsmes ir jo vaidmens užtikrinant strateginius išteklius svarba ir Y kartos karių socialinės integracijos Lietuvos kariuomenėje sociokultūriniai faktoriai.
Mokslininkai iš Lenkijos (Dr. Ewa Michałkiewicz-Kądziela), Ukrainos Lvivo (Prof. Dr. Mykhaylo Mykiyevych) ir Kijevo (Prof. Dr. Roman Petrov) universitetų pabrėžė Ukrainos narystės NATO svarbą ir bendradarbiavimo su Europos Sąjunga tarptautinio saugumo srityje reikšmę, apžvelgė jau įvykdytas reformas šalyje ir tai, kad sėkmingas likusių užduočių įgyvendinimas bus esminis valstybės, kurioje vyksta karas, kelyje link narystės. Dr. Alaa Al Aridi atkreipė dėmesį, kad skirtingai nei anksčiau, valstybės vengia pripažinti, kad dalyvauja kare, kuris pakeitė būdus ir formas ir apima ne tik teisinę, bet ir politinę, ekonominę, kibernetinę taktiką, Aljanas privalo išlaikyti savo kolektyvinės gynybos pajėgumų atsparumą šioms grėsmėms. Bendradarbiavimo energetinio saugumo srityje svarbą ir dėmesio kibernetinei erdvei poreikį pabrėžė dr. Laura Rimšaitė. NATO pabrėžiant investicijų į gynybos pajėgumus svarbą, svarbu nepamiršti, kad jų centre – karys, žmogus. Skirtingų kartų karių savęs suvokimą struktūriniame-organizaciniame mechanizme nagrinėjęs Paulius Balsys pastebėjo, kad Y kartos individai save suvokia kaip labiau vertus ir galinčius daryti pokyčius struktūriniame lygmenyje ir labiau siekiantys autonomijos, derinant karinę tarnybą ir privatų gyvenimą.
Konferencija baigta linkėjimu, kad NATO gebėtų transformuotis ir liktų lanksti prisitaikyti atsakyti į naujas grėsmes, bet tuo pačiu stabili ir nekintanti, jei prireiktų įgyvendinti savo įsipareigojimą ginti Aljansą ar Sąjungininkes nuo užpuolimo. NATO ir su ją siejamo saugumo neturime suprasti kaip vartotojai, turime pareigą prie jo prisidėti. Ir net mažas indėlis reikšmingas siekiant bendrų tikslų.
Išgirsti konferencijos pranešimus galite šiame vaizdo įraše.
