Lapkričio 28 d. buvo apdovanotas šiemet VU Teisės fakultete vientisąsias studijas baigęs, dabar pirmo kurso doktorantas Artūras Grumulaitis, kurio baigiamasis magistro darbas Užsienio reikalų ministerijos 2022 m. konkurse „Geriausi magistro darbai Europos Sąjungos politikos formavimo ir įgyvendinimo tematika“ užėmė pirmąją vietą.
Vertinimo komisija baigiamąjį darbą „Atsakomybė už žalą padarytą nekokybišku dirbtiniu intelektu (Direktyvos 85/374 kontekste)“ įvertino aukščiausiais balais. Šią aktualią, tačiau dar menkai tirtą temą A. Grumulaitis nagrinėjo apibrėždamas, kaip veikia dirbtinis intelektas, kokius su juo susijusius teisės aktų projektus rengia Europos Sąjunga bei kokia atsakomybė tenka dirbtiniu intelektu grįstų nekokybiškų produktų gamintojui ar paslaugų teikėjui. Daug dėmesio jis skyrė esamos Lietuvos įstatyminės bazės analizei, kuri turėjo atskleisti, ar esamas teisinis reglamentavimas atitinka šiuolaikinių technologijų keliamus iššūkius.
Anot A. Grumulaičio, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas išsamiai apibrėžia gamintojo atsakomybę, kai žalą sukelia materialus produktas. Dėl šios priežasties, kyla keblumų aiškinantis nekokybiškų dirbtinio intelekto produktų padarytą žalą: ,,Programos ir algoritmai nepatenka į materialių produktų kategoriją. Jei žalą sukėlė ne sulūžęs stalas ar kitas materialus objektas, o dirbtinio intelekto algoritmas arba programa, kyla dilema, ką laikyti atsakingu už tokio nematerialaus ir nuolat kintančio produkto sąlygotą žalą“. Be to, neturint specifinių technologinių žinių, dirbtinio intelekto padarytą žalą įrodyti yra kur kas sunkiau. „Žalą, netinkamą kokybę ir priežastinį ryšį tarp jų turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Bet „intelektualieji“ produktai yra daug sudėtingesni ir vartotojui gali būti sunku suprasti, kodėl žala atsirado ir kaip ją įrodyti“, – teigia A. Grumulaitis.
Magistro darbo autorius tyrimą atliko remiantis ES direktyva 85/374, kurią dar 2000 m. Lietuva įgyvendino savo teisės aktuose, o 2004 m. galutinai suderino su ES teise: „Atliktos analizės pagrindu siūliau, kokius pakeitimus reikėtų padaryti šiandieniniuose įstatymuose, kurie leistų aiškiau taikyti gamintojo atsakomybę už dirbtiniu intelektu grįstų produktų ar paslaugų sukeltą žalą“.
Paklaustas, kodėl pasirinko tokią magistro darbą temą, A. Grumulaitis atsakė: „Joje yra didelė erdvė pamąstymams, kūrybai ir analizei“. Toliau doktorantūros studijose jis tęs mokslinius tyrimus, gilinsis į dirbtinio intelekto teisinio reguliavimo tematiką ir su tuo susijusius etikos bei teisės klausimus.
A. Grumulaičio magistro darbo vadovas lekt. dr. Stasys Drazdauskas.