Anna Shyliuk yra neseniai Vilniaus universiteto Teisės fakulteto magistro studijas baigusi studentė iš Ukrainos. Ji pasakoja, kad iš pradžių išvis neplanavo studijuoti magistrantūros užsienyje, tačiau netikėtai susiklosčiusios aplinkybės atvedė ją čia, į Vilnių.
Šiame interviu ji papasakojo savo istoriją kiek plačiau ir pasidalina brangiausiais prisiminimais iš savo studijų VU.
Kokios buvo įsimintiniausios akimirkos čia, Vilniaus universitete?
Studijos Vilniaus universitete man buvo turbūt pats įdomiausias ir kupinas įdomių įvykių laikas. Labiausiai turbūt įsiminė Rugsėjo 1-oji, kai dalyvavau didžiuliame renginyje, skirtame naujai atvykusiems studentams. Jis vyko senamiestyje, Šv. Jonų bažnyčios kieme. Renginys buvo labai šventiškas ir tikrai galėjai pajusti, kad dabar esi šios bendruomenės dalis. Paskui vyko visų fakultetų VU studentų eisena Gedimino prospektu, kuri taip pat buvo labai smagi.
Taip pat prisimenu savo pirmąjį seminarą, kuriame rengiau savo pirmąjį pristatymą. Iš pradžių, žinoma, labai jaudinausi, bet vėliau kiekvieną pristatymą rengti buvo vis lengviau ir lengviau, nes ėmiau labiau pasitikėti savimi. Labai džiaugiuosi, kad per magistro darbo pristatymą buvau pakankamai pasitikinti savimi ir galėjau taip gerai pristatyti savo temą.
Kaip iš visų kitų vietų nusprendėte studijuoti būtent čia, Lietuvoje, Vilniaus universitete?
Tiesą sakant, iš pradžių neplanavau studijuoti užsienyje. Planavau magistro laipsnį įgyti Ukrainoje, kaip ir bakalauro. Bet kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, teko greitai ieškoti galimybių kitur. Pasižvalgiusi internete radau, kad Vilniaus universitetas siūlo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės stipendiją specialiai į VU įstojusiems ukrainiečiams, kuri padengia mokestį už mokslą ir pragyvenimo išlaidas. Tuomet radau studijų programą, į kurią norėjau stoti, – Tarptautinės ir Europos teisės programą.
Iš pradžių truputį bijojau, bet paskui, šiek tiek pagalvojusi, supratau, kad tai gali būti puiki galimybė. Galiausiai paskutinėmis dienomis pateikiau paraišką. Turėjau dalyvauti pokalbyje ir pereiti procesą, reikalingą tai stipendijai gauti, ir galiausiai – atvykau į Vilnių.
Ar dabar, kai baigėte studijas, galėtumėte pasakyti, kad tai buvo geras sprendimas?
Magistro laipsnis nėra vien tik žinios – palyginti su bakalauro laipsniu, čia daug mažiau seminarų ir skaitymo užduočių. Pavyzdžiui, paskutinį semestrą rašėme tik baigiamąjį darbą, o ir ankstesniuose semestruose daugiausia mokėmės savarankiškai. Taigi, nors čia išmokau daug naujų dalykų, viskas jau buvo paremta žiniomis, kurias įgijau bakalauro studijų metu. Tai nėra blogai, tiesiog norėjau atkreipti į tai dėmesį kitiems, svarstantiems apie tai.
Man labai patiko tai, kad šios studijos vyko anglų kalba, todėl visi turėjome puikią galimybę patobulinti savo kalbos įgūdžius ir išeiti iš komforto zonos. Taip pat buvo labai įdomu studijuoti su visų tų skirtingų tautybių ir kilmės žmonėmis.
Taip pat turiu pagirti profesorius ir dėstytojus. Jie buvo labai dėmesingi, padėjo patenkinti visus mūsų prašymus studijų ir niekada nepaliko ant ledo. Nors iš pradžių nebuvau tikra, dabar tikrai galiu pasakyti, kad atvykti į Vilniaus universitetą buvo protingas sprendimas. Džiaugiuosi, kad išdrįsau tai padaryti.
Kaip pasakytumėte, koks buvo Jūsų pirmasis įspūdis apie Vilnių, kai pirmą kartą čia atvykote?
Prisimenu, kad pirmoji mano mintis buvo, jog tai labai jaukus miestas. Jis nėra labai didelis, todėl viskas yra visai netoli ir nuvykti iš vienos vietos į kitą nėra sudėtinga. Žinoma, man ypač patinka istorinis Vilniaus senamiestis – jis labai gražus. Man taip pat patiko atmosfera Kalėdų laikotarpiu.
Žinoma, pirmosios mano dienos čia buvo ne tokios ir linksmos, nes buvau gana išsigandusi – neturėjau jokių pažįstamų, jokių draugų ar giminaičių aplinkui. Bet paskui, kai sudalyvavau pirmuosiuose VU studentų renginiuose, supratau, kad iš tiesų ir čia turiu pažįstamų žmonių. Tik nežinojau, kad jie taip pat studijuos toje pačioje vietoje.
Pirmasis įspūdis apie Vilniaus universitetą buvo toks, kad man labai patiko pagrindinis pastatas senamiestyje, bet mūsų Teisės fakulteto pastatas Saulėtekyje taip pat labai gražus. Jis labai modernus. Kalbant apie modernumą, aš tiesiog dievinu MKiC biblioteką (Vilniaus universiteto bibliotekos Mokslinės komunikacijos ir informacijos centrą) Saulėtekyje. Dažnai naudodavausi, ateidavau ten skaityti ir mokytis, nes ji labai jauki ir patogi.
Galiausiai, kokią svarbiausią pamoką išmokote studijuodama Vilniaus universitete?
Kai nesi tikras, ar ką nors daryti ar ne, galbūt šiek tiek bijai – visada tai daryk. Nes geriau gailėtis, kad kažką padarei, nei gailėtis, kad nedarei nieko. Jei kas nors atrodo sunku, nebijok vis tiek abandyti, nes taip tobulėjame kaip asmenybės.