Nors pabaigos Rusijos agresijai Ukrainoje dar nematyti, tačiau visuomenės atidumas karui su laiku mažėja. Prisiminti, sugrįžti ten, kur kasdien tenka kovoti dėl laisvės ir pasikalbėti, kokias patirtis įgijome ir kas dar liko neišmokta – toks buvo tikslas lapkričio 26 d. vykusios diskusijos „Ukraina ir mes: apie karą ir gyvenimą“, kur dalyvavo organizacijos Blue-Yellow vadovas Jonas Ohmanas, žurnalistas, režisierius Rimas Bružas ir Lietuvos šaulių sąjungos vadovas pulkininkas leitenantas Linas Idzelis. Svečius kalbino VU Teisės fakulteto Ukrainos teisės centro vadovė doc. dr. Indrė Isokaitė-Valužė.
Gyvenimas su Ukraina
R. Bružas keliones į Ukrainą pradėjo dar 2008 m. kurdamas dokumentinį filmą „Badas (Holodomor)“. Žmones, pas kuriuos važiuoja dabar, jis pažįsta nuo seniau. Taip užsimezga ryšiai, draugystės: „Mano bičiuliai pateko į Mariupolį, į Azovstal gamyklą, o vėliau į nelaisvę. Tada ryšys dingo. Po keturių mėnesių stebuklas – mano draugai paskambino“, – pasakojo jis. Žurnalisto darbe ypatingai svarbu turėti patikimų žmonių ir gebėti juos prakalbinti. „Tose lokacijose labai svarbu pasitikėjimas, asmeninis santykis, laidavimas už tave. Jeigu tu pasakai vieną kitą raktinį žodį, nuvažiavęs į vietą, tada žmonės tiesiog su tavimi kalba“, – dalinosi patirtimi svečias.
Ukrainą remiančios organizacijos Blue-Yellow vadovas J. Ohmanas, paklaustas I. Isokaitės-Valužės, ar pasitaiko klausiančių, ko jūs ten vykstate, ar ne per sunku, atsakė: „Man tai yra ženklas, kad mes veikiame teisingai“. Anot jo, viena iš dažnesnių ir keblesnių problemų teikiant paramą – dokumentų, leidimų rengimas bei greitai besikeičianti tvarka Lenkijos pasienyje.
L. Idzelis prisiminė 2014 metais prasidėjusią Krymo aneksiją ir pastangas padėti Ukrainai, kurias apsunkino žmonių nenoras imtis iniciatyvos ieškant priežasčių, kodėl nieko nereikėtų daryti. Visgi padėti pavyko: „Nebuvo kariuomenės Ukrainoje, teko ją pastatyti. Taip atsirado ryšys, todėl man įdomu, kaip jiems sekasi“, – pasakojo Lietuvos šaulių sąjungos vadovas.
Sprendimas – technologijų pažanga
„Aš jau seniai sakau, kad mes turime siųsti karius į Ukrainą. Kaip galima taip elgtis su žmonėmis, su valstybe. Rusija sąmoningai griauna miestus rytų Ukrainoje. Prieš tokį blogį mes privalome elgtis agresyviau. Turime parodyti ir žodžiais, ir veiksmais, kad čia jau einama per toli“, – griežtesnės reakcijos trūkumą pabrėžė J. Ohmanas. Tuo tarpu Ukrainoje toliau žūsta civiliai ir kariai, o priimant naujus karius į frontą, kaip R. Bružas pastebi, patyrusių karių dėmesys atitenka naujoko priežiūrai, o ne priešo stabdymui.
Tiesa, sisteminių pokyčių trūksta ir Lietuvoje, tai pastebėjo diskusijos dalyviai. Stiprinant savo gynybą, aktualu siekti pažangos technologijų srityje. „Mes galime juos technologiškai nugalėti. Vakarų pasaulyje nėra šalių, kurios norėtų žūti, jos nenori įsivelti. Mes čia turėsime baisius dalykus, nes Vakarų pasaulis nesuvokia, kokie nuostoliai patiriami Ukrainoje“, – kalbėjo L. Idzelis, vadovaujantis Lietuvos šaulių sąjungai, kur renkasi patriotiškai nusiteikę žmonės: „Tai specifiniai žmonės, kurie ne dėl atlygio ateina“, – tikino jis.
„Nekrūpčiokite“
„Kaip bebūtų, kas vyksta šiuo metu, yra naratyvų kova, – teigė J. Ohmanas ir aiškina, kodėl kare svarbu tapatybė ir suvokimas, kas esi, iš kur ir ko nori, – Jeigu tau viskas aišku, tada tu veiksi“.
Diskutuojant apie gynybą išlieka keblus valstybės ir žmogaus atotrūkis, ši tema taip pat buvo paliesta renginyje. Anot R. Bružo, ukrainiečiai tik iš dalies kovoja už tėvynę: „Apkase žmogus kovoja, keršija už vakar nušautą draugą“.
„Tema svarbi ir sudėtinga. Be jokios abejonės, jeigu stoti į kovą, į karą, reikia turėti daug motyvacijos. Tau turi patikti tai, ką darai“, – kalbėjo J. Ohmanas.
L. Idzelis šioje temoje pastebėjo dviejų politologinių teorijų, liberalizmo ir socializmo, susidūrimą. „Vakarų pasaulis pastatytas ant krikščioniškų, liberalių vertybių. Liberaliame pasaulyje tu turi rūpintis viskuo, valstybe. Tuo tarpu socialistiniame pasaulyje visur už tave nuspręs valstybė, ji turi tau padėti. Deja mes einame tuo kitu keliu, ne liberalizmo“, – įžvalgomis dalinosi jis.
Besibaigiant renginiui, diskusijos dalyviai gausiai publikai palinkėjo drąsos. „Kvestionuokit viską, klyskit, darykit klaidas, bet niekada nekrūpčiokit“, – studentams palinkėjo R. Bružas.
Renginį organizavo VU Teisės fakulteto Ukrainos teisės centras.
