Gerbiamieji Kolegos profesoriai ir dėstytojai bei visi fakulteto darbuotojai!
Mūsų mielieji studentai!
Garbieji svečiai!
Šią šiltą ir nuostabią rudens pradžios dieną čia esame todėl, kad mus kažkas vienija. Ir nepaisant to, kad galbūt mūsų požiūriai ir mūsų patirtys skiriasi, mus visus vienija Vilniaus universitetas. Mus visus vienija Vilniaus universiteto Teisės fakultetas. Fakultetas, kuris yra vienas seniausių Vilniaus universitete ir kuris savo istoriją skaičiuoja nuo 1641 metų, kada Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza savo privilegija leido pradėti teisės studijas Vilniaus universitete. Karaliaus privilegija patvirtinta spalio 11-ąją, tad netrukus švęsime 383-ąjį mūsų fakulteto gimtadienį. Prisiminkime šią datą.
Prisiminkime Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didiką Leoną Kazimierą Sapiegą, kurio fundacijos dėka Vilniaus universitete atsirado trečiasis fakultetas – Teisės fakultetas. Sapiegų giminės simboliai, išsiuvinėti mūsų fakulteto vėliavoje, ar Sapiegos vardo auditorija Teisės fakultete yra kaip tik tai, kas liudija pagarbą mūsų ištakoms ir mūsų tradicijoms. Bet ir čia dar turime daug ką nuveikti. Dar turime susigrąžinti ir įamžinti Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, vienintelį tokio pripažinimo sulaukusį Vilniaus universiteto auklėtinį, kuris studijas baigė būtent Teisės fakultete. Dar turime atiduoti pagarbą kitiems mūsų bendruomenės nariams, kurie ne tik skaitė, bet ir tikėjo tuo, kad ius est ars boni et aequi – teisė yra gėrio ir teisingumo menas.
Jungtinės Karalystės politikas ir filosofas Edmundas Burke yra sakęs, kad tradicija yra tarsi ankstesnių kartų sukauptas išminties bankas, į kurį galime kreiptis bet kada, kai nežinome, kaip turime elgtis. Protėvių išmintį bei paveldėtas tradicijas turime ne tik kaupti, bet ir gerbti bei puoselėti. Kad tai ne taip paprasta, liudija ir Teisės fakulteto istorija – tradicija yra laužoma, trypiama ir išstumiama. Antai ir Vilniaus universitete ir Teisės fakultete studijos buvo prievarta nutrauktos ne kartą, bet būdavo atnaujinamos ir tęsiamos. Ir nors istorija puiki mokytoja, šį istorinį ekskursą tepateisina Vinco Kudirkos Tautiškosios giesmės žodžiai: „Iš praeities Tavo sūnūs te stiprybę semia.“
Šiandien akivaizdu, kad studijuoti teisę mūsų fakultete – puikus pasirinkimas. Tą patvirtina ne tik visai neseniai vykęs mokslo ir studijų vertinimas, bet ir socialinių partnerių įžvalgos. Džiaugiamės ir didžiuojamės savo dėstytojais, bet lygiai taip pat džiaugiamės ir didžiuojamės savo studentais. Teisės fakultete mokysitės ne tik iš geriausiųjų, bet ir su geriausiais.
Dabar kreipiuosi į Jus, mielieji pirmakursiai. Kreipiuosi norėdamas Jus pagirti, pasidžiaugti ir padėkoti. Pagirti todėl, kad jei esate čia, reiškia, per dar pakankamai trumpą savo gyvenimą nuveikėte tikrai nemažai. Kad tikrai esate pasiruošę pradėti teisės studijas. Noriu pasidžiaugti, kad jau ilgą laiką esame viena populiariausių studijų programų Lietuvoje ir kad mūsų vykdomas teisės studijas renkasi tiek daug jaunų žmonių. Noriu padėkoti Jums, kad atėjote čia, kad norite įsilieti į teisininkų bendruomenę ir tikite, kad mes būsime Jums geri vedliai siekiant teisininko karjeros aukštumų. Ir ne tik mes – palaikome ryšius su daugeliu teisės studijas vykdančių universitetų užsienyje, nuvykę į kuriuos augsite ne tik kaip teisininkai, bet ir kaip laisvos šalies ir vieningos Europos piliečiai.
Mielieji studentai! Būtinai noriu Jums kai ko palinkėti. Palinkėti, kad kiekviena diena būtų praleista taip, kad jos pabaigoje žinotumėte, kad ji nepraėjo veltui. Kad augtumėte ir taptumėte vis geresni. Kad būtumėte tokie, kuriais didžiuotųsi visi – ir Jūsų tėvai, ir mes, Jūsų mokytojai.
Nuoširdžiai dėkoju ir tiems, kurie padeda Jums siekti savo svajonių. Pirmiausia, noriu pareikšti padėką visiems dėstytojams. Jūsų profesionalumas, aistra tikrai nelengvam savo darbui ir atsidavimas studentams yra kertinis mūsų sėkmės akmuo. Be jūsų įkvėpimo ir nuolatinių pastangų mūsų studentai nebūtų ten, kur jie yra šiandien. Jūs esate tie, kurie formuojate mūsų jaunų teisininkų kartą, įkvepiate juos mąstyti kritiškai, būti sąžiningais bei teisingais. Tikiu, kad Vilniaus universiteto studentų eisenos metu skanduojami žodžiai „teisingumas ir tiesa telydės mus visada“ yra įkvėpti Jūsų, gerbiamieji dėstytojai, nuoširdaus darbo.
Taip pat noriu padėkoti administracijos darbuotojams. Jūsų kruopštus kasdienis darbas, dažnai lyg ir nepastebimas, yra nepaprastai svarbus, nes leidžia mums visiems veikti sklandžiai ir harmoningai. Jūsų pastangos, Jūsų atsidavimas ir Jūsų šypsenos kuria aplinką, kurioje studentai gali augti, mokytis ir siekti savo tikslų.
Baigdamas savo kalbą norėčiau palinkėti visai mūsų bendruomenei sėkmės ir bendrystės. Tegul kiekviena nauja diena būna kupina atradimų, iššūkių ir pasiekimų. Kartu kurkime ateitį, kurioje teisė taps tikruoju gėrio ir teisingumo menu. Mano mylimas rašytojas Antoine de Saint-Exupéry yra sakęs: „Jei nori pastatyti laivą, nesuburk žmonių rinkti medienos, nedalink jiems užduočių ir darbo, o išmokyk juos ilgėtis begalinės jūros.“ Kartu plaukime į tolius. Kartu kilkime į žvaigždes: Hinc itur ad astra!
Su mokslo ir studijų metų pradžia!