Vilniaus universiteto Teisės fakultetas pavasario semestrą pradėjo tradiciniu renginių ciklu „Teisės mokslo pavasaris 2017“, vykusiu 2017 m. vasario 6 – 8 dienomis. Programa gausi įvairių mokslo renginių, edukacinių susitikimų, diskusijų, tematiniu požiūriu apimančių ne tik nacionalinio, bet ir tarptautinio pobūdžio teisinių problemų analizę. Neabejotinai, vienas svarbiausių ciklo renginių – nacionalinė mokslinė-praktinė konferencija „Baudžiamosios justicijos tyrimai”, pritraukusi per 350 dalyvių – prokuratūrų, teismų, advokatūros, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, policijos ir kitų institucijų atstovų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas, Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas prof. dr. Jonas Prapiestis, pradėdamas konferenciją pasidžiaugė, kad Baudžiamosios teisės konferencijų populiarumas nemažėja: „Kas gali būti įdomiau teisėje, jei ne baudžiamoji justicija. Šiandieninės aktualijos rodo, kad baudžiamoji teisė, baudžiamasis procesas tapo dažniau linksniuojamomis temomis, nei automobiliai ar pan.”
Gausiai susirinkusius svečius pasveikino VU Tesisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis, pažymėdamas, kad baudžiamosios justicijos katedros konferencijos jau ne pirmi metai sulaukia išskirtinio Lietuvos teisininkų dėmesio.
Konferencijos metu kalbėta itin aktualiomis baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso temomis.
Baudžiamosios justicijos katedros vedėjas, prof. habil. dr. Gintaras Švedas, iškėlė fundamentalų klausimą apie teisingumo principo esmę ir jo turinį. Profesorius aptarė teisingumo principą naujausioje Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, jo reikšmę bausmės skyrimui. Mokslininkas ragino visus konferencijos dalyvius nepamiršti, jog teisingumas turi būti baudžiamosios teisės dvasia, į kurią mes turime orientuotis ir ją turi sudaryti du svarbūs elementai: ne tik teisingos bausmės konkrečioje byloje paskyrimas, bet ir įstatymo įvertinimas kaip teisingo.
Apie vieną iš pavojingiausių nusikalstamų veikų, įtvirtintų Lietuvos baudžiamajame kodekse, nusikaltimų gyvybei kvalifikavimo probleminius aspektus kalbėjo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas prof. dr. Armanas Abramavičius. Jis pasidalino ne vienu paradoksaliu, diskutuotinu atveju iš savo praktikos, kur buvo nagrinėjamos bylos, susijusios su nusikalstama veika žmogaus gyvybei. „Tokių nusikaltimų pavyzdžių, situacijų net nesugalvosi, kokios įvyksta gyvenime. Gyvenimas kuria unikalius teisės pavyzdžius”, – emocingai kalbėjo profesorius.
Vyriausiosios prokurorės doc. dr. Ritos Aliukonienės pranešimas analizavo naujagimių nužudymų teisinius ir medicininius aspektus. Lektorės dr. Andželikos Vosyliūtės pranešimas apie atvirosios vagystės kvalifikavimą paskatino diskusiją dėl teisingo šios nusikalstamos veikos kvalifikavimo. Lektorius dr. Justas Namavičius pateikė įdomių pavyzdžių apie įmanomus klaidos baudžiamojoje teisėje atvejus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjas doc. dr. Gintaras Goda apžvelgė kasacinio teismo praktiką dėl esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir vieną iš naujausių EŽTT sprendimų, reikšmingų Lietuvos baudžiamajam procesui. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėjas doc. dr. Pranas Kuconis pasidalino kaltinimo formulavimo problematikos Lietuvoje įžvalgomis. Apie ikiteisminio tyrimo pradėjimą kalbėjo advokatas dr. Audrius Juozapavičius.
Mediaciją Lietuvoje iš mokslinės teorinės ir praktinės perspektyvų pristatė docentė dr. Ilona Michailovič ir Šiaulių apylinkės teismo teisėjas dr. Mantas Liesis, kuris pasidalino savo patirtimi taikant mediacijos institutą Šiaulių apylinkės teismo praktikoje.
Su detalia konferencijos programa galite susipažinti čia.
