Vilniaus Universitete vykdydamos mokslinį tyrimą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra- ir nacionaliniu lygmenimis“, kurio pagrindinis tikslas – ištirti asmenų Chartijoje įtvirtintų teisių apimtį ir šių teisių apgynimo galimybes ES valstybių narių ir tarptautiniuose teismuose, mokslininkės VU Teisės fakulteto docentė dr. Skirgailė Žalimienė ir MRU Teisės fakulteto docentė dr. Salvija Kavalnė lankėsi Europos Sąjungos Teisingumo Teisme bei dalyvavo diskusijose su ESTT teisėju prof. dr. Egidijumi Jarašiūnu ir jo kabineto nare D. Prapiestyte.
Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija sudaro esminį ES pagrindinių teisių apsaugos kodifikavimo etapą, kuris grindžiamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos socialinės chartijos ir kitų žmogaus teisių konvencijų nuostatomis, taip pat bendromis Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis. ES pagrindinių teisių chartija, atrodo, yra naujas iššūkis ES valstybėms narėms, kurioms tenka pagrindinė atsakomybė už ES teisės aktų įgyvendinimą, o neabejotinai svarbiausias vaidmuo tenka teismams, kurie užtikrina, kad ES piliečiai turėtų visas teisių gynimo priemones tais atvejais, kai buvo pažeistos pagrindinės teisės, kurios yra ES teisės dalis.
ESTT akcentuoja Chartijos reikšmę ir nuolat ją taiko
2012 m. ESTT nusprendė, kad staigus ir radikalus pensinio amžiaus sumažinimas teisėjams, prokurorams ir notarams Vengrijoje neatitinka Direktyvos 2000/78/EB, kuria užtikrinama, kad Chartijos 21 straipsnyje įtvirtinto diskriminacijos draudimo principo užimtumo srityje būtų visiškai laikomasi.
2014 m. Sprendime Digital Rights Ireland ESTT konstatavo, kad ES institucijos savo veikloje, kuria daromas poveikis teisei į privatumą, privatų gyvenimą ir asmens duomenų apsaugą, privalo laikytis Chartijos. ESTT paskelbė, kad Duomenų saugojimo direktyva negalioja, nes joje buvo neproporcingai ribojamos Chartijoje garantuojamos teisės į privatumą ir asmens duomenų apsaugą. Direktyvoje buvo reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad telekomunikacijų paslaugų teikėjai saugotų savo klientų srauto ir vietos duomenis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų ir paprašius leistų teisėsaugos institucijoms susipažinti su šiais duomenimis sunkių nusikaltimų ir terorizmo tyrimo, nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais.
2014 m. Google sprendime ESTT išaiškino, kad Google, kaip ES įsisteigęs duomenų valdytojas, privalo laikytis ES duomenų apsaugos įstatymų (Chartijos 7 ir 8 straipsniai) ir todėl tam tikromis aplinkybėmis privalo tenkinti prašymus pašalinti sąsajas su tam tikrais asmens duomenimis (teisė būti pamirštam).
Chartijoje nustatyta, kad Chartijos nuostatos skirtos valstybėms narėms tais atvejais, kai šios įgyvendina ES teisę. Kadangi vis sunkiau rasti sričių, su kuriomis ES teisė būtų visai nesusijusi, platesnis požiūris galėtų lengvai lemti situaciją, kai Chartija būtų taikytina beveik visais atvejais; o tai padarytų ES teismus panašius į žmogaus teisių teismus su beveik bendra kompetencija taikyti pagrindines teises. Šiandieną egzistuojantis termino įgyvendinant Sąjungos teisę neapibrėžtumas sukelia nemažai keblumų valstybių narių teismams.
Prof. dr. Egidijus Jarašiūnas laikosi nuostatos, kad terminas įgyvendina ES teisę turėtų būti suprantamas kaip patenka į ES teisės taikymo sritį. Šių terminų vartojimas puikiai atitinka Chartijos atsiradimo istoriją ir parodo, jog valstybės narės siekia, kad Chartijos nuostatos būtų taikomos tik tais atvejais, kai valstybių narių institucijos visiškai arba beveik negali veikti savarankiškai.
2014 m. liepos 10 d. Sprendime Julian Hernández ir kt. ESTT detaliau paaiškino Chartijos taikymo sritį. ESTT pažymėjo, kad tam, jog nacionalinė priemonė būtų laikoma įgyvendinančia Sąjungos teisę tarp Sąjungos teisės akto ir aptariamos nacionalinės priemonės turi būti sąsaja, kuri turi apimtų ne tik sričių panašumą arba vienos srities netiesioginį poveikį kitai.
Panagrinėjus bylas, kuriose teismai remiasi Chartijos nuostatomis, galima daryti prielaidą, kad daugeliu atvejų Lietuvos teismai Chartijos nuostatas laiko nagrinėjamoje byloje taikomos nacionalinės teisės aiškinimo šaltiniu ir remiasi Chartija ar taiko ją už jos taikymo srities.
Mokslinio tyrimo autorės laikosi pozicijos, kad nors Chartijos nuostatos niekaip neišplečia Sutartyse apibrėžtos Sąjungos kompetencijos, tačiau teismai, turėdami galimybę plačiau suprasti terminą įgyvendinant Sąjungos teisę, galėtų veiksmingiau ginti asmenų teises.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-088/2014).
