Praėjusią savaitę 2022.05.12-13 dienomis prof. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė dalyvavo Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos renginiuose Heraklione (Graikija).
Pirmą dieną vyko AEAJ darbo grupė tema „Teisėjo drausminės atsakomybės procesas“, į kurią buvo taip pat pakviesti dalyvauti OESCE, MEDEL ir kitų tarptautinių teisėjų tinklų atstovai. OESCE atstovė p. C.Hammer pristatė kartu su Max Planck tarptautinės ir lyginamosios viešosios teisės institutu (Heidelberg) parengtas Kyiv‘o rekomendacijas dėl teisėjų nepriklausomumo Rytų Europos, Pietų Kaukazo ir Centrinės Azijos šalims. Diskusijose taip pat detaliau buvo pristatyti teisėjų drausminės atsakomybės modelių iššūkiai Lietuvoje (J.P.Kulvinskienė), Graikijoje (P.Dania), Lenkijoje (F.Marques ir E.Wanders) bei Prancūzijoje (G.Maubon). Europos teisėjų bendruomenei buvo pristatyta ir naujausia Lietuvos konstitucinės justicijos byla (2022-04-15 nutarimas Nr. KT45-N3/2022, bylos Nr. 1/2021-6/2021-20/2021) platesniame kontekste “Disciplinary liability of judges: constitutional discourse, rethinking the harmonization of the national legal framework with international standards” (liet. Teisėjų drausminė atsakomybė: konstitucinis diskursas, pergalvojant nacionalinių ir tarptautinių teisinių standartų suderinamumą).
Kalbėdama teisėjams prof. J.P.Kulvinskienė pasidalino savo įžvalgomis, ir savo darbo patirtimi Lietuvos teisėjų etikos ir drausmės komisijoje. Abejonės dėl teisėjų profesinės etikos yra jautriai ir skaudžiai priimamos ne tik pačių teisėjų ir jų bendruomenėje, bet ir sukelia rezonansinę reakciją visuomenėje. Faktai, kada ir kaip dažnai aktyvuojamas „teisėjų atsakomybės modelis, įskaitant atleidimą iš pareigų“ leidžia įsivertinti, kiek apskritai valstybėje yra pasitikima teismų sistema, inter alia ir kada naudojamos kraštutinės priemonės – teisėjo atleidimas iš pareigų. Teisėjų profesinės etikos ir atsakomybės modelis suponuoja pasitikėjimą teismų sistema bei vertintinas kaip viena iš svarbių dedamųjų rule of law sampratos konstituciniame diskurse. Pastaruoju metu, po Portugalijos, Rumunijos, Vengrijos ir galiausiai Lenkijos atvejų tai tapo ir viena iš Europos Sąjungos tapatumą „laikančiųjų teisinių konstrukcijų“. Intervencijos į teisėjų nepriklausomumo principą per teisėjų drausminės atsakomybės mechanizmą vertintinos kaip „invazija“ į konstitucinę bei į Europos Sąjungos teisės viršenybės sistemą, kaip siekis jas sugriauti ar pakeisti kitomis.
Visgi, nacionaliniu lygmeniu valstybės taiko gana įvairius teisėjo atsakomybės modelius. Vokietijoje, Austrijoje bei Čekijoje yra istoriškai išplėtota detali ir gana intensyvi teisėjo pareigų vykdymo „administracinės priežiūros“ (ne kontrolės !) sistema pirmiausia per teismo pirmininką, o ne per teisėjų savivaldos subjektus. Ir tik ypatingai retais atvejais, nepasiteisinus savalaikiams ir korektiškiems (nepažeidžiant teisėjo nepriklausomumo) „administracinės priežiūros“ veiksmams, gali būti inicijuotas teisėjo drausminės atsakomybės procesas, tačiau išskirtinai tik teisminėje institucijoje (teisme). Visgi, daugumoje valstybių teisėjo vardą galimai diskredituojantis elgesys yra vertinamas iš karto arba teisme, arba iš pradžių perduodamas nagrinėti quasi-teisminiams subjektams (etikos komisijoms, garbės teismams, teisėjų tarybai) su galimybe jų sprendimą ginčyti atitinkamai bendrosios instancijos arba administraciniame teisme. Plėtojant europinį jurisprudencinį modelį dėl teisėjo drausminės atsakomybės proceso pripažįstama, jog turi būti užtikrintas institucijų, sprendžiančių teisėjo atsakomybės klausimą, nešališkumas, profesionalumas bei drausminių procedūrų aiškumas ir skaidrumas, kitaip tariant kuo artimesnė atitiktis „teismui ir teisminiam procesui“. Pranešimo skaidrės čia.
Kitą dieną, vykusioje AEAJ generalinėje asamblėjoje prof. J.Paužaitė-Kulvinskienė buvo įgaliota atstovauti Lietuvos teisėjų asociaciją. Asamblėjos dalyje, kuri buvo skirta aptarti atskirų valstybių aktualijas, Lietuvos teisėjų asociacijos vardu buvo atkreiptas dėmesys į Lietuvos teisėjų atlyginimų klausimą, informuota, jog Lietuvos teisėjų bendruomenė bei teisėjų savivaldos institucijos kviečia nustatyti naują teisėjų darbo apmokėjimo ir darbo užmokesčio indeksavimo tvarką. Atkreiptas dėmesys, jog Lietuvos akademinė bei teisininkų bendruomenė sutartinai pritaria šiai teisėjų bendruomenės pozicijai, jog šiandieninė situacija Lietuvoje negali būti laikoma patenkinama, o neadekvatus teisėjų darbo užmokestis kelia grėsmę Lietuvos teisinei valstybei (žr. 2021.11.23 LTD viešas kreipimasis).