Pastarąjį mėnesį Lietuva gyveno pakiliomis nuotaikomis: paminėtas valstybės šimtmetis, akį džiugino plevenančios trispalvės, surengta gausybė pilietiškumą ugdančių renginių ir sutikta nepriklausomybės atkūrimo šventė. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas taip pat gali pasidžiaugti aktyvia studentų ir dėstytojų veikla šioms gražioms šventėms paminėti, o viena iš jų – Kovo 11-osios proga vykusi konferencija „1918 m. vasario 16-osios ir 1990 m. kovo 11-osios aktų santykis”.
Šventinė konferencija buvo pradėta Aukščiausiosios Tarybos pirmininko, vieno iš Nepriklausomybės Akto signataro profesoriaus Vytauto Landsbergio transliuojama kalba. Signataras dalinosi įspūdžiais ir prisiminimais apie 1990 metus, pateikė ir keletą kritiškų įžvalgų: „ar, galiausiai, viskas buvo padaryta?“. Vadindamas Lietuvą restitucine valstybe, garbusis svečias kreipėsi į jaunąją kartą, palikdamas jai pačiai įvertinti Kovo 11-osios įvykius, juos tyrinėti, taip pat linkėjo studentams „sėkmės gyvenimo ir teisingumo kelyje“.
Vėliau prie tribūnos stojo Nepriklausomybės Akto signataras VU Teisės fakulteto profesorius Jonas Prapiestis. Šis pranešėjas atkreipė dėmesį į tai, jog skelbiant Lietuvos nepriklausomybę, didelį indėlį įnešė VU Teisės fakulteto dėstytojai. Jie rengė LR Konstitucijos projektą, dauguma Aktą pasirašiusiųjų signatarų buvo išugdyti būtent Vilniaus universiteto. Taip pat kalbantysis džiaugėsi, jog tuometinės Lietuvos teisininkams užteko kvalifikacijos parengti svarbiausius nepriklausomos Lietuvos dokumentus.
Džiugu, kad konferencijoje pasisakė ir Signatarų klubo prezidentė Birutė Valionytė. Ji pastebėjo, jog nepriklausomybės atkūrimas įvyko dėka iniciatyvių ir ryžtingų žmonių. Įdomumo dėlei pašnekovė priminė tikslią nepriklausomybės paskelbimo datą ir laiką: kovo 11-oji, 22 val. 03 minutės. Ji prisiminė, kad diskusiją dėl nepriklausomybės skelbimo datos nutraukė Vytauto Landsbergio skambutis Stasiui Lozoraičiui į Vašingtoną. S.Lozoraičio paraginimas balsuoti nulėmė, kad tuojau pat buvo susitarta dėl detalių ir balsavimas įvyko jau kovo 11-ąją. „Vašingtono žinutė buvo: mes jums netrukdysime. S.Lozoraitis ją išvertė taip – rytoj arba niekada. Ir šio akcento dėka mes žengėme į priekį jau apsisprendę“, – pasakojo signatarė.
Birutė Valionytė linkėjo jaunajai kartai būti valstybės teisiniais „butšakniais“ – žmonėmis, atsakingais už tolimesnį Lietuvos kūrimą ir puoselėjimą.
Buvusi LR Konstitucinio Teismo teisėja docentė Ramutė Ruškytė svarstė Lietuvos piliečių galimybes prisidedant prie Lietuvos teisėkūros, diskutavo apie LR Konstituciją, o šio dokumento preambulę vadino „poetiška“ – mat ją parengęs pats Justinas Marcinkevičius. Galiausiai pasisakė vienas iš pagrindinių konferencijos organizatorių VU Teisės fakulteto docentas Vaidotas Vaičaitis, kuris diskutavo apie pagrindines vasario 16-osios ir kovo 11-osios aktų sankirtas ir pabrėžė, kad be 1918 m. vasario 16-osios akto nebūtų buvę ir Kovo 11-osios akto.
