Šiandien VU Teisės fakultete svečiavosi dr. hab. Krzysztof Skotnicki, Lodzės universiteto Konstitucinės teisės katedros profesorius. Paskaitoje-diskusijoje, kurią moderavo dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė, profesorius paaiškino kaip Lenkijos teismų sistemoje susiformavo ginčai, kurie neliko nepastebėti Europos Sąjungos ir Tarptautinės teisės mastu.
Profesorius K. Skotnicki pasakojo, kad pirmasis ginčas kilo 2015 m., kai besibaigiančios kadencijos seimas turėjo išrinko 5 teisėjus į Konstitucinį tribunolą. Tačiau tą pat mėnesį naujai išrinktas seimas nesutiko, anot laimėjusios partijos, teisėjus turi rinkti tas seimas, kurio kadencijos metu baigiasi teisėjų kadencija. Konstitucinis tribunolas nusprendė, kad 3 teisėjai buvo išrinki teisėtai, o 2 ne, tačiau šis sprendimas buvo ilgai nepaskelbtas.
Tęsiantis nesutarimams dėl Konstitucinio tribunolo sudėties, dalis jo teisėjų tapo teisėjais dubleriais. Nors valdančioji partija tvirtina, kad tai nėra pažeidimas, tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismo teigimu Konstitucinio tribunolo sprendimai negali būti teisėti, jeigu juos priimant dalyvauja teisėjai dubleriai. Lenkijos valdančiosios daugumos požiūriu Europos Sąjunga viršija savo įgaliojimus. Pasak profesoriaus, ši problema itin didelė, nes daugiau nei pusė sprendimų buvo priimti dalyvaujant teisėjams dubleriams.
„Lenkijoje vyksta kova dėl negaliojančių sprendimų“, – taip apibūdina esamą situaciją mokslininkas K. Skotnicki. Anot jo, Konstitucinio tribunolo nariai nėra gerbiami teisėjų bendruomenės, nes yra žinomi bent 2 atvejai, kai teisėjais buvo paskirti valdančiosios partijos nariai.
Kita problema kilo dėl Konstitucinio tribunolo pirmininkės kadencijos, kuri dėl priimto įstatymo vietoj 9 m. buvo pakeista į 3 m. Tačiau pati Konstitucinio tribunolo pirmininkė nesutinka su įstatymo pakeitimu, patvirtintu jai jau einant pareigas. Tuo tarpu dalis teisėjų nesutinka su pirmininke ir neatvyksta į posėdžius. Pasak profesoriaus, neseniai vykęs posėdis truko trumpiau nei minutę, nes nesusirinkus teisėjams pirmininkei teko jį užbaigti.
Susiklosčiusią situaciją dar labiau aštrina Lenkijos nacionalinė teismų taryba, kuri skiria teisėjus ir šiuo metu yra laikoma politizuota institucija. K. Skotnicki pasakojo, kad atsižvelgdami į Konstitucijos 40 str., kuriame teigiama, kad kiekvienam priklauso teisė į nepriklausomą teismą, seniau pareigas pradėję eiti teisėjai atsisako priimti sprendimus kartu su naujai paskirtais teisėjais.
Besibaigiant paskaitai, dalyviai klausė profesoriaus, kur yra esamų problemų šaknys? Ar tai lėmė nepakankamai aiškus tvarkos reglamentavimas ir kokios galimybės ateityje užkirsti kelia tokioms problemoms?
K. Skotnicki manymu, naujai atėjusi valdžia žinojo, kad nori keisti valstybės santvarką, tačiau tas neįmanoma neturint konstitucinės daugumos. Todėl buvo siekiama perimti Konstitucinį tribunolą. „Lenkijoje teisė pralaimi prieš politiką“, – pastebi profesorius.
