Birželio 3 d. VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas dalyvavo renginyje, kuriame pasveikino Lietuvos administracinių teismų teisėjus su jų veiklos 25-metų sukaktimi. Lietuvos administraciniai teismai savo veiklą pradėjo 1999 metų gegužės mėnesio, o nuo 2001 m. sausio veiklą pradėjo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Dekanas administracinių teismų teisėjų bendruomenei palinkėjo savo veikloje vadovautis aukščiausiais teisės viršenybės bei žmogaus teisių apsaugos standartais, eiti tarptautiniu teismų bendradarbiavimo keliu bei siekti glaudesnių praktinio ir akademinio bendradarbiavimo ryšių.
Šiame renginyje kviestinį pranešimą tema „Administracinė justicija – kaip pasirinkimas, pralenkiantis laiką“ pristatė VU TF prodekanė mokslui, Administracinės teisės ir justicijos mokslo centro vadovė prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė. Profesorė renginio dalyviams bei svečiams pristatė europinį administracinės justicijos fenomeną, kokia eiga šimtmečiais pildėsi administracinės justicijos prasmė Europoje, ir kodėl ji tokia svarbi šiandienos Lietuvos teisinės kultūros ir visos teisinės sistemos sėkmei.
Valdžios aktų teisėtumo teisminė kontrolė yra vienas svarbiausių teisinės valstybės elementų. Šiandien administracinio teismo teisėjas savo panoraminiu matymu tampa stipria, kartais net politinės jėgos žemėlapį perbraižančia, jėga, pvz. rinkimų bylose, administracinių normų kontrolės bylose, vietos savivaldos narių, merų priesaikos sulaužymo bylos. Pirminė administracinio teismo teisėjo matoma oficiali užduotis – ginti „teisę valstybėje“, užtikrinant teisės viršenybės principą. Bet jam tenka ir daug subtilesnė nematoma užduotis – teisėjas raginamas ginti ne tik teisę valstybėje, bet „teisę nuo valstybės“, nuo matomų valstybės jėgos/valdžios nešėjų, valstybės institucijų, viešojo administravimo subjektų neteisėtų sprendimų.
Struktūrinis teisingumo sistemos vaizdas Lietuvos valstybėje ėmė keistis nuo 1999 metų, kartu su pakitusia teisinės apsaugos samprata, kai buvo įkurti ir pradėjo veikti Konstitucinis 111 str. 2 dalyje numatyti administraciniai teismai. Profesorė pabrėžė, jog Europinę administracinę jurisdikciją pateisina ir palaiko trys argumentai. Šis trejopas tos pačios institucijos pateisinimas nereiškia tik vieno argumento dominavimo, tiesiog skirtingi administracinio teismo poreikio valstybėje argumentai atveria skirtingus praktinio ginčų su valstybe sprendimo kelius. Pirma, teisėjas gali būti raginamas palaikyti pagrindines teisingumo normas ne tik taikydamas formaliąją teisę, bet ją naujai interpretuodamas ir taikydamas teisės principus. Antra, teisėjas gali būti valstybės institucijų priimamų teisės normų teisės garantas. Šiuo atveju teisėjas vadovaujasi teisės viršenybės principu, tačiau netikrina tokio pobūdžio viešojo administravimo institucijų veiksmų teisėtumo, kuriuos lemia ne teisė, o institucijų veiksmai, kurie priimti vadovaujantis politinių ar ekonominių tikslų. Trečia, administracinės, intervencinės ir prevencinės valstybės veiklos srityje administracinio teismo teisėjas gali tapti faktiniu išorinės teisinės struktūros, suprantamos kaip teisinės tvarkos vienovė, užbaigėju. Šiuo atveju administracinio teismo įvaizdis yra visuminių teisinių priemonių ir kontrolės sistemos pabaigos taškas. Akivaizdu, kad po 25 metų Lietuvos administracinio teismo teisėjai nėra vien tik formalūs visuminės teisinės tvarkos sergėtojai, bet jie yra ir aktyvūs teisinės tvarkos kūrėjai bei teisės viršenybės principo įgyvendintojai. Kiekvienas administracinio teismo teisėjas ar teisėja, yra tiesiogiai įsipareigoję laikytis aukščiausių teisinių vertybių ir kiekvieno subjekto teisių apsaugos standarto.
Daugiau apie renginį skaityti galima čia.
