Kuriame kurse ir kokioje įstaigoje atlikai praktiką?
Profesinę praktiką atlikau baigusi III teisės kursą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ajame skyriuje.
Kaip nusprendei atlikti praktiką būtent ten?
Nors visos teisės sritys yra savaip įdomios, nuo pat studijų pradžių mane labiausiai traukė baudžiamosios teisės sritis. Kai trečiame kurse reikėjo rinktis teisės šaką tolimesnėms studijoms, nors ir ilgai svarsčiau, bet rinkausi baudžiamąją justiciją. Prokuratūros veika atrodė artimiausia mane dominančiais klausimais. Todėl, profesoriui Andrej Gorbatkov rekomendavus rinktis apylinkės arba apygardos prokuratūrą, pateikiau prašymą ten.
Ar buvo sunku gauti praktikos vietą?
Praktikos vietą prokuratūroje gauti tikrai nebuvo sunku. Reikėjo tik pateikti prašymą Generalinei prokurorei, sulaukti prašymo patvirtinimo ir susiekus su praktikos vadove turėjau trumpą pokalbį. Tad sunku tikrai nebuvo.
Kokia buvo tavo mėgstamiausia praktikos šioje vietoje dalis? Kas labiausiai patiko?
Tikriausiai negaliu išskirti vieno įdomiausio ar labiausiai patikusio dalyko, veiklos. Kiekviena praktikos diena buvo labai skirtinga ir įdomi. Kartais ji prasidėdavo prokuratūroje ir baigdavosi teisme, kartais antraip, o kartais visą dieną praleisdavau vaikščiodama po skirtingus teismo posėdžius. Kadangi mano praktikos metu mane kuravo ne tik mano praktikos vadovė skyriaus vyriausioji prokurorė Orija Audronė Kolbienė, bet ir kiti skyriaus prokurorai, turėjau galimybę išgirsti daug skirtingų patirčių, istorijų apie bylas. Bet jei reikia išskirti vieną įdomiausią praktikos dalį, tai tikriausiai man labiausiai patiko skaityti ikiteisminio tyrimo metu sukauptą informaciją (įtariamojo apklausos protokolus, pranešimas apie įtarimą, vietos apžiūros protokolas ir kitus, kaltinamuosius aktus) arba dalyvauti teismo posėdžiuose.
Ar jauti, kad ši praktika tau buvo naudinga?
Taip, manau, jog ši praktika buvo labai naudinga. Teorinės žinios, jau kelerius metus rinktos universitete, pagaliau įgavo kitokią formą – galėjau stebėti procesus, apie kuriuos skaičiau vadovėliuose ar klausiausi paskaitose, ir pritaikyti savo įgytas žinias. Be to, mane kuravo nuostabūs prokurorai, kurie ne tik pasistengdavo parinkti nenuobodžias užduotis, paieškoti įdomesnių teismo posėdžių ar atsakydavo į visus man kilusius klausimus (kurių tikrai buvo daug), bet ir pasidalindavo savo patirtimi, nevengdavo pajuokauti bei skatindavo tobulėti. Šios praktikos metu įsitikinau, jog pasirinkdama baudžiamosios justicijos šaką neklydau.
Ką patartum kitiems studentams, kurie planuoja atlikti praktiką panašioje įstaigoje?
Labai paskatinčiau nebijoti. Nebijoti klausti, domėtis ir siekti savo tikslų. Nebuvo nei vieno man kilusio klausimo, į kurį nebūčiau sulaukusi malonaus ir išsamaus atsakymo.