Šiandieninė Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija sudaro esminį Europos Sąjungos pagrindinių teisių apsaugos kodifikavimo etapą, kuris grindžiamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Europos socialinės chartijos ir kitų žmogaus teisių konvencijų nuostatomis, taip pat bendromis Europos Sąjungos valstybių narių konstitucinėmis tradicijomis. ES pagrindinių teisių chartijos reikšmė žmogaus teisių plėtros istorijoje, ES bei ESTT praktikoje neabejotina.
Kita vertus Chartija, atrodo, yra naujas iššūkis ir Europos Sąjungai, ir ES valstybėms narėms. Pastarosioms tenka pagrindinė atsakomybė už ES teisės aktų įgyvendinimą, o neabejotinai svarbiausias vaidmuo tenka teismams. Vilniaus universitete vykdyto mokslinio tyrimo „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra- ir nacionaliniu lygmenimis“ metu buvo tiriamas Chartijos taikymo bei rėmimosi jos nuostatomis paplitimas Lietuvoje: valdžios institucijose, kurios savo veiklos srityse, tikėtina, gali dažniausiai susidurti su skundų dėl individualių teisių, patenkančių į Chartijos taikymo sritį, nagrinėjimu; ir teismuose bei bylų nagrinėjimo ikiteismine tvarka institucijose. Buvo keliami klausimai, kiek Chartijos nuostatos žinomos, pripažintos ir įgiję teisinį bei socialinį svorį nacionaliniu lygmeniu šiuo metu? Ar pakankamai informacijos pilietinė bei teisinė visuomenė turi apie Chartijos reikšmę pagrindinių teisių gynybai? Ar Chartija vertinama kaip tikrai veiksmingas jų pagrindinių teisių gynybos standartas?
Iš atliktos apklausos minėto tyrimo rėmuose mokslininkai VU Teisės fakulteto docentė dr. Skirgailė Žalimienė, profesorius dr. Tomas Davulis, MRU Teisės fakulteto docentė dr. Salvija Kavalnė (projekte dirbusi Vilniaus universiteto Teisės fakulteto vyresniąja mokslo darbuotoja) ir lektorė dr. Ingrida Danėlienė padarė išvadas, kad šiuo metu Lietuvoje asmenys dar nevertina Chartijos kaip efektyvaus jų individualių teisių gynimo instrumento, kad itin trūksta aiškios informacijos apie Chartijos taikymo reikšmę ir jos taikymo sritį.
Atlikto kiekybinio tyrimo rezultatai rodo, kad Lietuvoje pačios šalys itin retai savo individualių teisių gynybai nacionalinėse valdžios institucijose pasitelkia Chartijos nuostatas. Aiškinantis, kiek Lietuvos gyventojų kreipėsi į nacionalines valdžios institucijas dėl jų individualių teisių pažeidimų ir kokią tų kreipimųsi dalį užėmė rėmimasis Chartijos nuostatomis, paaiškėjo, jog tokių kreipimųsi būna itin retai arba visai nebūna. Domintis konkrečia tyrimo dalyvių patirtimi apie Europos Sąjungos pagrindinių teisų chartijos nuostatų taikymą teisinėje praktikoje, respondentų buvo klausiama, ar jie savo darbe yra turėję atvejų, kai taikė Chartijos nuostatas, vis tik didžioji dauguma respondentų Chartiją savo praktikoje taiko itin retai – 1 ar keletą kartų per metus.
Asmeninė Chartijos taikymo praktika
Nemažai advokatų savo atsakymuose teigė, jog nesama viešai prieinamos informacijos apie Chartiją, t. y. kad nėra išsamesnių mokslinių straipsnių ar viešinimo šio klausimo. Kai kurie apylinkių teismų teisėjai teigė, kad ES pagrindinių teisių chartija retai remiasi tiek praktikai, tiek mokslininkai. Prokuratūros atstovai taip pat teigė, kad jiems trūksta žinių ir apie ES pagrindinių teisių chartijos taikymą.
Ar pakanka informacijos, apie Chartijos taikymo galimybes užtikrinant individualių teisių gynimą?
Tyrimas parodė, kad Chartijos nuostatas savo praktikoje taiko keturi iš dešimties tyrime dalyvavusių teisės praktikų. Dažniau Chartijos nuostatomis remiasi teisėjai, o advokatai ir prokurorai kiek rečiau. Teismų ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos atstovai nurodė, kad beveik 90 proc. visų atvejų, kai jie taikė Chartijos nuostatas, tai darė savo iniciatyva.
Tyrime pateikti keli atviro pobūdžio klausimai padėjo atskleisti probleminius aspektus bei respondentų siūlymus, susijusius su Chartijos nuostatų taikymo praktika nacionaliniame lygmenyje. Vienas iš tokių aspektų: neaiškus skirtumas tarp Chartijos ir EŽTK užtikrinamų apsaugos lygmenų. 38% apklaustų teisės praktikų mano, kad Chartija gali būti taikoma ir nacionalinės kompetencijos reikaluose.
Aiškinantis kokiame kontekste teisės praktikai vadovaujasi Chartija, paaiškėjo, jog dirbantieji su administracinėmis bylomis, dažniau savo praktikoje yra taikę Chartijos nuostatas, nei dirbantieji su baudžiamosiomis bylomis.
Aktualiausia Chartijos nuostata laikytina teisė į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą. Ši nuostata aktuali daugumai dalyvavusių tyrime teisėjų, prokurorų, advokatų.
Asmenų skundų priėmėjų, individualių teisių gynėjų bei teisinių sprendimų priėmėjų požiūrio ir poreikių analizė atskleidė, jog taip pat trūksta informacijos apie Chartijos taikymo ypatumus nacionaliniame lygmenyje. Dalis teisės praktikų Chartiją nurodo kaip antrinį šaltinį, kuris tik papildo jau esamus nacionalinius įstatymus arba EŽTK. Tačiau taip pat esama nuomonės, kad Chartijoje atsižvelgiama į šių dienų aktualijas ir vis tik trūksta žinių bei gerosios patirties pavyzdžių taikant Chartiją tiek pačių teismų praktikoje, tiek ir viešojoje erdvėje.
Nemaža dalis respondentų komentarų, pateiktų laisva forma, buvo susiję būtent su išreikštu mokymų poreikiu. Čia išskirtinos kelios kategorijos: mokymų apie Chartijos reikšmingumą ir taikymo galimybes poreikis bei Chartijos ryšių su kitais teisiniais dokumentais atskleidimas.
Dominanti informacija apie Chartiją
Tyrimą atliekantys mokslininkai teigia, kad nacionaliniu lygmeniu Chartija dar nėra tapusi įprastu asmenų pagrindinių teisių gynimo instrumentu, o siekiant užtikrinti veiksmingą pagrindinių teisių apsaugą nacionaliniu lygmeniu būtina didinti Chartijos žinomumą Lietuvoje.
Tyrimą finansuoja Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. MIP-088/2014).
Apklausos atliktos vykdant mokslinį tyrimą „ES chartijos kaip individualių teisių gynybos standarto taikymas supra- ir nacionaliniu lygmenimis“, finansuojamą Lietuvos mokslo tarybos (sutarties nr. MIP-088/2014). Klausimynus parengė ir respondentų grupes parinko projekto vykdytojai, apklausas vykdyti ir susisteminti statistinius duomenis, gautus elektroniniu būdu, tyrėjams padėjo VU Mokslo ir inovacijų skyriaus vyr. specialistė duomenų valdymui Gintarė Januševskaitė.