Yra progų, kurias išskirtinai minime tik kas dešimt metų. Tokia yra Lietuvos narystės Europos Sąjungoje dvidešimties metų sukaktis: neeilinė proga įvardinti, kaip ši narystė prisideda prie teisės raidos, valstybės ir visuomenės pažangos ir organizacijos puoselėjamų vertybių plėtojimo. Gegužės 24-ąją Vilniaus universiteto Mažojoje Auloje vyko ypatingas renginys – Teisės fakulteto organizu-ota tarptautinė mokslinė konferencija ,,Lietuvos Respublika Europos Sąjungoje: dvidešimt patirties, iššūkių ir augimo metų“, subūrusi virš šimto dalyvių, susirinkusių pasiklausyti išskirtinių pranešėjų ir garbių svečių. Specialiai šiam renginiui buvo sukurtas filmas ,,Lietuva – jau 20 metų Europos Sąjungos narė“.
Konferencija prasidėjo Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos sveikinimu, kurį skaitė Prezidento vyr. patarėjas ir Teisės grupės vadovas Andrius Kabišaitis. „Narystė ES – tai veržlumas, kūrybingumas, įsipareigojimas laisvei ir demokratijai“, – apie narystės privalumus priminė Prezidento sveikinimas. LR Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sveikinimo kalboje pabrėžė būtinybę palaikyti Ukrainą ir Moldovą bei iškėlė bendrystės svarbą: „Iššūkius Europoje galime įveikti tik kartu. ES iš krizių išeidavo tik sustiprėjusi. Tikimės, kad taip bus ir ateityje“. Konferencijos dalyvius pasveikinusi LR teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska priminė apie ES ištakas ir dabartį, kai ES gali atsverti nedemokratinių valstybių interesus ir ginti savo narius bei teisės viršenybę.
Konferencijoje sveikinimo žodį tarė taip pat tarė Vilniaus universiteto rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas bei VU Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. „Teisinė valstybė yra vienas iš pagrindinių principų, kūrusių Europą nuo senovės ir viduramžių iki moderniųjų laikų. Europos kultūra ir jos istorija pasižymėjo teisiniais laimėjimais, apibrėžiančiais socialinių teisių ir asmenų teises“, – teigė R. Petrauskas. VU TF dekano H. Šinkūno manymu, per 20 m. Lietuva tapo stipresnė, gražesnė, ir atviresnė, galime laisvai dirbti, keliauti ir kvėpuoti. „Kartu tikimės, kad ir ES padėjome tapti stipresne, gražesne ir atviresne“, – pridūrė jis.
Renginyje kviestinį pranešimą pristatė išskirtinis svečias – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo Pirmininkas prof. dr. Koen Lenaerts, kuris yra ir Vilniaus Universiteto garbės daktaras. Pirmininkas pristatė konstitucinius principus, kurių laikytis įsipareigoja šalys kandidatės į ES. Visų pirma, jos sutinka derinti savo konstitucines nuostatas su ES vertybėmis. Antra – jos sutinka toliau saugoti ir ginti vertybes, kurių nepaisymas vestų link demokratijos griūties. „Tai reiškia, kad vertybės, kuriomis grindžiama ES, išliks. Jos turi veikti kaip kompasas, leidžiantis tiek ES, tiek jos valstybėms narėms plaukti per nuolat kintančio pasaulio nežinomus vandenis“, – kalbėjo K. Lenaerts.
Konferencijos pirmoji dalis buvo skirta temoms apie narystę ES ir jos vertybes. LR Konstitucija ir ją aiškinantis Konstitucinis Teismas pagrindžia Lietuvos narystę ES kaip konstitucinę vertybę – teigė prof. dr. Tomas Davulis, Konstitucinio Teismo teisėjas ir VU TF dėstytojas. Pasirinkusi būti ES nare, Lietuva išreiškė savo geopolitinę orientaciją, kurią saugo LR Konstitucija. Prof. dr. Armin von Bogdandy, Makso Planko lyginamosios viešosios teisės ir tarptautinės teisės instituto direktorius, savo pranešime koncentravosi į narystės ES prasmę – dalyvavimą Europos visuomenėje. Tokios vertybės kaip laisvė, demokratija, lygybė, pagarba žmogaus orumui ir teisėms, įskaitant mažumų teisių apsaugą, yra būdingos ES narėms, kalbėjo jis. ES atlieka reikšmingą vaidmenį užtikrinant demokratiją, tikino prof. dr. Luis Miguel Poiares Pessoa Maduro, Katalikiškosios tarptautinės teisės mokyklos dekanas ir Europos universitetinio instituto, Tarpvalstybinio valdymo mokyklos, profesorius. Anot profesoriaus, dabar ES ir pasaulis patiria demokratijos iššūkius. Tai patvirtina ir visuomenės nuomonės apklausos, kurios rodo menką pasitenkinimą demokratija ES šalyse. Tačiau jis įsitikinęs, ES teikia viltį siekiant įveikti šiuos iššūkius. „ES siūlo būdą, kaip užtikrinti, kad Europos žmonių nuomonė būtų svarbi“, – taip L. Maduro užbaigė savo pranešimą. Paskutinį pirmosios dalies pranešimą skaitė ir savo įžvalgas konstitucinio pliuralizmo ir refleksyvaus ginčų nagrinėjimo modelio tema pristatė Lodzės universiteto Teisės ir administravimo fakulteto profesorius ir Lenkijos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas dr. (HP) Bartosz Wojciechowski. Pirmąją dalį moderavo doc. dr. Haroldas Šinkūnas ir VU TF docentė dr. Indrė Isokaitė-Valužė, apibendrinusi šią konferencijos dalį žodžiais, kad ,,narystės ES nėra tik vertybinis pasirinkimas, atspindėtas valstybių konstitucijose, o ES tikslai nėra tik ES sutarčių normos, svarbu, kad šios vertybės – idėjos, ypatingai taika, laisvė, gerovė, būtų gyvos Europos visuomenėje, dar daugiau, turime pareigą jas saugoti, stiprinti ir perduoti ateities kartoms“.
Europos integracija ir teisinės sistemos raida buvo aptariama antrojoje konferencijos dalyje, kurią moderavo VU TF prodekanė mokslui prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo teisėjas dr. Saulius Lukas Kalėda. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjas doc. dr. Irmantas Jarukaitis teigė, kad tarp ESTT ir nacionalinių teismų egzistuoja labai glaudus simbiotinis ryšys. Viena iš jo funkcijų – pamatinių ES vertybių apsauga taip stabilizuojant ir ES ir nacionalinio valdymo lygmenis. Kita pranešėja ESTT teisėja ir Latvijos mokslininkė prof. dr. Ineta Ziemele pasidalino įžvalgomis apie žmogaus teisių įtvirtinimą Europos Sąjungoje ir pastebėjo, kad Europos teismai pasižymi kompetencija ir nuolatiniu siekiu laikytis pamatinių vertybių. Frankfurto universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Stefan Kadelbach įvardijo tris aspektus, kurie veikia ES išorės santykius: ekonominiai interesai, geopolitiniai tikslai ir ES konstitucinių principų ir vertybių skatinimas. Jo manymu, reikėtų ateityje subalansuoti šiuos tikslus. To pasiekti padėtų procedūrų, vykstančių tarpvyriausybinių lygmeniu, derinimas bei tolimesnė ES plėtra. „Plėtros į rytus sėkmė rodo, kad ilgainiui plėtra padeda ne tik stojančioms valstybėms, bet ir stiprina ES tiek jos principų matomumo, tiek išorinių interesų įgyvendinimo požiūriu“, – sakė S. Kadelbach. Besibaigiant antrajai daliai buvo grįžta prie teismų darbo ir praktikos temos – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkė ir VU TF docentė dr. Danguolė Bublienė pranešime kalbėjo apie veiksmingumo principą ir jo įtaką vartotojų teisių įgyvendinimui. Be kita ko, pabrėžta principo prigimtis, jo evoliucija, sąsajos su kitais bendraisiais ES teisės principais, fragmentiška jo taikymo praktika ir jos lemiami iššūkiai nacionaliniam teisėjui. „Būtina nuosekli ir išsami Teisingumo Teismo praktikos analizė, jos poveikio racionalumo ir realumo nacionalinei teisei įvertinimas, ypač – sisteminių pokyčių poreikio vertinimas“, – teigė LAT pirmininkė.
Trečioje konferencijos sesijoje buvo dalinamasi įžvalgomis apie ES ateitį. Šią dalį pradėjo VU TF profesorius ir Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas (2013-2024) dr. (HP) Egidijus Kūris. „Lietuvos narystės ES teisinis įtvirtinimas nebuvo itin nuoseklus“, – mano profesorius. Jis įvardijo problemas, kurios kilo LR Konstituciniam Teismui siekiant taikyti ES teisę. E. Kūrio teigimu, ESTT jurisprudencija yra vienas iš nacionalinės teisės plėtros šaltinių. „ESTT jurisprudencija yra svarbus Lietuvos konstitucinės teisės aiškinimo šaltinis – ne pačios konstitucinės teisės, o jos aiškinimo“, – tvirtino jis. Antroji šios dalies pranešėja VU TF profesorė ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininkė dr. Skirgailė Žalimienė kalbėjo apie pagrindinių teisių apsaugą Lietuvos teismuose. Ji taip pat pabrėžė, kad ES ir nacionalinė teisė papildo viena kitą. S. Žalimienė teigė, kad Europos teismai pabrėžia sintezę tarp ES teisės ir Konstitucijos, kadangi abi priimtos savanoriškai. „Mūsų praktikoje neturime aiškių susikirtimo pavyzdžių, kur susikirstų ES teisės taikymo standartas su Konstitucijos standartu, o pateikti pavyzdžiai labiau susiję su gerosios praktikos klausimais“, – kalbėjo LVAT pirmininkė. Paskutinis konferencijos pranešimas buvo pristatytas (nuotoliu) dr. Volodymyr Venher, Nacionalinio universiteto ,,Kijevo-Mohylos akademija” Teisės fakulteto dekano, kuris visapusiškai nagrinėjo teisėkūros ir teisės taikymo problemas, kylančias karo sąlygomis gyvenančios Ukrainos kelyje į narystę ES. Šiame kelyje svarbu atitikti teisinės valstybės standartus ir siekti balanso tarp skirtingų teisės sričių ir ES reikalavimų. Paskutiniąją renginio dalį moderavo prof. dr. T. Davulis ir VU TF docentė dr. Deimilė Prapiestytė.
Renginys buvo filmuojamas, įrašą galite peržiūrėti VU Teisės fakulteto Youtube kanale.
