2022 m. spalio 13-14 dienomis Lisabonoje (Portugalija) docentė Indrė Žvaigždinienė dalyvavo Europos administracinių teismų teisėjų asociacijos Aplinkos teisės darbo grupės organizuotoje praktinėje konferencijoje „In dubio pro natura? – faktinio, mokslinio ir teisinio netikrumo klausimų sprendimas teismams nagrinėjant aplinkosaugos bylas“. Konferencijoje dalyvavo teisėjai ir teisės mokslininkai iš daugiau nei 10 valstybių.
Pirmąją konferencijos dieną pradėjo Europos Komisijos Aplinkos Generalinio Direktorato atstovas Adam Nagy, kuris pristatė pagrindines Europos Sąjungos aplinkos teisės naujoves, naujausią Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką šioje srityje.
Oksfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorė Dr. Sanja Bogojevic paskaitė pranešimą apie mokslo aspektus Europos teismuose nagrinėjant aplinkosaugos bylas.
Helsinkio universiteto (Suomija) mokslininkė Tiina Paloniitty pristatė projektą „ES aplinkos teisės principai ir mokslinis netikrumas nacionaliniuose teismuose: Buveinių direktyvos atvejis“ ir jo metu atlikto tyrimo rezultatus. Projekte dalyvavo mokslininkai iš įvairių valstybių (daugiausia ES valstybių narių), tarp jų ir Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesorė Jurgita Paužaitė – Kulvinskienė ir docentė Indrė Žvaigždinienė. Atlikto tyrimo metu konstatuota, kad specifiniai būdai, kuriais valstybės narės integravo su Buveinių direktyva susijusių sprendimų priėmimą į anksčiau egzistavusią administracinę aplinką, daro didelę įtaką tam, kaip institucijų sprendimai peržiūrimi teisme. Visgi platesnės galimybės suprasti administracinės veiklos mokslinius pagrindus per se nelemia nuodugnesnės sprendimų kontrolės. Kaip rodo atliktas tyrimas, tarp valstybių narių yra ne mažai skirtumų tiek procesiniu, tiek materialiniu aspektu, plačiau jie bus atskleisti 2023 m. pavasarį planuojamame išleisti leidinyje.
Pirmosios konferencijos dienos pabaigoje buvo organizuota diskusija doc. Indrės Žvaigždinienės parengtos praktinės situacijos pagrindu. Valstybių atstovai diskutavo apie kriterijus, kuriais teismai vadovaujasi atlikdami specialių mokslinių žinių reikalaujančių įrodymų tyrimą, taip pat apie 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/35/EB dėl atsakomybės už aplinkos apsaugą siekiant išvengti žalos aplinkai ir ją ištaisyti (atlyginti) ir nacionalinės teisės santykio problematiką, pareigos atsižvelgti į galimą neigiamą poveikį NATURA 2000 teritorijoms turinį, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vaidmenį nustatant ir vertinant žalą aplinkai.
Antrąją konferencijos dieną buvo pristatyti Portugalijos aplinkos teisės ypatumai, praktika, teisiniai aplinkos teisės aktų veiksmingumo rodikliai. Pranešimą šiais klausimais skaitė Koimbros universiteto (Portugalija) profesorė Alexandra Aragão. Vėliau Lisabonos, Azorų salų ir Madeiros administracinių ir mokesčių teismų pirmininkė Ana Celeste Carvalho pristatė actio popularis praktiką aplinkos bylose.
Apie naujus iššūkius teisei ir teisėjams, siekiant užtikrinti teisingumą klimato srityje kalbėjo Henrik Andersen, Kopenhagos verslo mokyklos (Danija) docentas. Buvo diskutuojama apie problemas, susijusias su bylinėjimusi ir atsakomybe klimato srityje, vertinti tarptautinės teisės, žmogaus teisių aspektai, taip pat viešosios ir privatinės teisės santykis nagrinėjant su klimatu susijusias bylas. Buvo pristatytas Europos teisės instituto inicijuotas projektas šiais klausimais, kurio tikslas parengti praktiškai įgyvendinamus klimato teisingumo principus. Projektu siekiama apžvelgti įvairius teisės šaltinius, kuriuos teismai, ypač nacionaliniai Europos teismai ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, gali taikyti sprendžiant su klimato teisingumu susijusius klausimus, ypatingą dėmesį skiriant valstybių ir įmonių atsakomybei vidaus ir tarpvalstybinėse situacijose. (Daugiau apie projektą: https://www.europeanlawinstitute.eu/projects-publications/current-projects-upcoming-projects-and-other-activities/current-projects/climate-justice/)
Konferencijos pabaigoje Acheno administracinio teismo pirmininkas Dr. Matthias Keller pristatė Bulgarijos pavyzdį, susijusį su aplinkos oro kokybės užtikrinimu, kuris iliustravo, kaip bendri ES nustatyti standartai gali turėti skirtingą reikšmę ir vaidmenį nacionaliniame kontekste.
