Mielieji Kolegos profesoriai ir dėstytojai, visi fakulteto darbuotojai!
Mūsų mylimieji studentai!
Kažkada, labai seniai, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas, įvairias aukštas valstybines pareigas ėjęs Kazimieras Leonas Sapiega suvokė, kad IUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM – teisingumas yra valstybės pamatas. Nenuostabu – išsilavinimą jis įgijo studijuodamas geriausiuose to meto Vakarų Europos universitetuose – Levene, Briuselyje, Bolonijoje ir Padujoje. Tai jam nebuvo tušti žodžiai – savo įsipareigojimą teisingumui jis įrodė suteikdamas fundaciją trečiajam fakultetui – Teisės fakultetui – Vilniaus universitete įsteigti. Mecenatystę savo sprendimu sutvirtino Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Vladislovas IV Vaza, suteikdamas privilegiją teisės studijoms Vilniaus universitete vykdyti. Šia prasme esame karališkasis fakultetas ir to nepamirškime. Ėjo 1641-ieji metai.
Šiandien skaičiuojame 381-uosius fakulteto istorijos metus. Per tą laiką buvo visko: ir fakulteto, ir universiteto veikla buvo stabdoma, netrūko visokiausių iššūkių, tačiau fakultetas ir universitetas prisikeldavo su nauja jėga ir nauja energija. Prisiminkime tai ir padėkokime protėviams, kurie ne tik žinojo, bet ir puikiai suprato šventojo Augustino mintį ,,Kas gi yra valstybė be teisingumo, jei ne didelė plėšikų gauja“?
Žinome savo istoriją ir ja didžiuojamės. Kartu drąsiai žvelgiame į ateitį. Nors iššūkių netrūksta. Aprimus pasaulį kausčiusiai pandemijai, atslinko hibridiniai karai, šalia Lietuvos agresorius pradėjo karą prieš laisvę mylinčią tautą. Teisės fakulteto dekanui profesoriui Tomui Davuliui parodžius išskirtinę lyderystę įsitraukėme ir mes – mūsų fakultetas tapo namais kelioms dešimtims studentų ir mokslininkų iš Ukrainos, kurie buvo priversti palikti savo tėvynę.
Neslėpkime – būti sėkmingais, būti lyderiais ir smagu, ir malonu. Bet nepamirškime – lyderystė ir sėkmė įpareigoja, ji reikalauja nuolatinių pastangų ir energijos. Tai didžiulė atsakomybė. Visų mūsų atsakomybė, ne tik administracijos ar dėstytojų, bet ir studentų.
Todėl kreipiuosi į studentus: būkite atkaklūs! Būkite kantrūs! Nenuleiskite rankų! Būkite kaip grūdą priimti pasirengusi išpurenta dirva! Būkite ištroškę!
Kreipiuosi į visus fakulteto dėstytojus: leiskite studentams gerti Jūsų žinias, dalinkitės savo kompetencijomis. Būkite jiems pavyzdžiais. Būkite Mokytojais iš didžiosios raidės, kuriuos mūsų studentai prisimintų visą gyvenimą.
Kreipiuosi į fakulteto administracijoje dirbančiuosius: padėkite mūsų jauniesiems Kolegoms. Patarkite jiems. Nukreipkite juos. Laimėkite jų padėkas, jų šypsenas ir jų širdis.
Kiekviena pradžia ir kiekviena šventė kartu yra ir galimybė padėkoti. Padėkoti visiems, kurie yra mūsų bendruomenės dalis ar kurie yra kartu su mūsų bendruomene – mūsų socialiniams partneriams, mūsų alumnams, tiesiog mūsų draugams. Be Jūsų mes nebūtume tokie, kokie esame šiandien, Jūsų patarimai, Jūsų parama ir bendrystė įkvepia mus ir veda pirmyn. Nuoširdžiausias Jums AČIŪ!
Turiu nuoširdžiai padėkoti kadenciją baigusiam Teisės fakulteto dekanui profesoriui Tomui Davuliui. Mielas Tomai, ačiū už Tavo pastangas, už Tavo lyderystę, už Tavo idėjas! Kaip dekanas palieki fakultetą gražesnį, inovatyvesnį, stipresnį ir labiau gerbiamą. Tariu Tau AČIŪ už tai ne tik kaip Tavo kolega, bet ir kaip Tavo bendražygis ir draugas. Kartelė pakelta aukštai, lengva nebus.
Antoine de Saint-Exupéry magiškajame kūrinyje „Mažasis princas“ yra nuostabi vieta,- mažojo princo ir lapės pokalbis. Lapė sako: „Aš tau esu tik lapė, panaši į šimtą tūkstančių kitų lapių. Bet jei mane prisijaukinsi, mudu tapsime vienas kitam reikalingi. Tu būsi man vienintelis pasaulyje… Aš būsiu Tau vienintelė pasaulyje…“ Perfrazuosiu: Pasaulyje yra šimtai tūkstančių studentų ir tūkstančiai fakultetų. Bet jei mes vieni kitus prisijaukinsime, tapsime vieni kitiems reikalingi. Jūs būsite mums vieninteliai pasaulyje… Mes būsime Jums vieninteliai pasaulyje…
Su Mokslo metų pradžia!
Nuoširdžiai ir pagarbiai,
Dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas