Ar žinojote, kad ES Teisingumo Teisme bet kuri iš 24 oficialiųjų Europos Sąjungos kalbų gali būti vartojama kaip proceso kalba? Šiandien VU Teisės fakultete lankėsi Natalija Točickienė, ES Teisingumo Teismo Lietuvių kalbos teisinio vertimo raštu skyriaus vadovė. Susitikime su teisės studentais ji pasidalino savo patirtimi ir išsamiai pristatė, koks yra teisininko lingvisto darbas ir kaip vyksta vertimai daugiakalbėje aplinkoje.
„Tokios daugiakalbystės jokiame kitame tarptautiniame teisme nėra“, – tvirtina N. Točickienė. ESTT nagrinėjamos bylos įprastai verčiamos į tarpines kalbas, keletas jų – anglų, prancūzų ir lenkų kalbos. Štai, byla lietuvių kalba būtų verčiama į prancūzų ir anglų kalbas, o iš šių – visomis kitomis ES kalbomis. Tokia sistema užtikrina ES piliečiams galimybę kreiptis į teismą ir gauti atsakymą savo gimtąja kalba.
ESTT dirbantis teisininkas lingvistas rengia tekstų, norminių aktų ir sprendimų vertimus. N. Točickienė pasakoja, kad be šių darbų daromos bylų santraukos ir revizijos, tai yra laisvai samdomų vertėjų verstų tekstų tikrinimas. Verčiant tekstus teisininkams lingvistams gelbėja fraziologija ir automatino vertimo įrankiai. Turint omeny, kad ESTT susiduria ne tik su įvairiomis kalbomis, bet ir su skirtingomis teisės sistemomis, svarbu išlaikyti vieningą terminiją. „Teisininkas lingvistas nėra teksto autorius, jis nėra grožinės literatūros vertėjas. Reikia griežtai laikytis teksto”, – pabrėžia šių pareigų specifiką N. Točickienė.
Ko reikia norint tapti ESTT teisininku lingvistu? Svarbu turėti teisės išsilavinimą, puikiai mokėti lietuvių kalbą ir 2 kitas kalbas, gebėti kokybiškai ir laiku atlikti savo darbą, išmanyti teismo procesą ir būti žingeidžiu. Pretenduojantys į šias pareigas turi sėkmingai įveikti 2 etapus – loginį testą ir vertimo užduotį. Anot N. Točickienės, nesitikima, kad pradėjusiam dirbti žmogui iš karto viskas pavyks ir pamini dar vieną galimybę – dalyvauti stažuotėse, kurios yra puiki proga įgyti patirties teisinį išsilavinimą įgijusiems asmenims.
