Mokslinių tyrimų kryptys

Teisiniai tvarumo įgalinimo aspektai privatinės teisės srityje

Šios tematikos tyrėjai nagrinėja, kaip privatinė teisė skatina tvarius verslo ir vartotojų elgesio modelius, pavyzdžiui, per sutarties, viešųjų pirkimų institutus. Taip pat tyrimai apima atsakomybės už aplinkosaugos pažeidimus mechanizmus privatinės teisės kontekste. Kaip privatinė teisė gali paskatinti verslo subjektus pereiti prie tvarių praktikų.

Dirbtinio intelekto ir kitų naujų technologijų įtaka privatinės teisės ir proceso santykiams

Šia tema atliekami tyrimai apima tokius klausimus: kaip dirbtinis intelektas keičia sutartinių santykių struktūrą ir vykdymą, kaip naujos technologijos veikia civilinio proceso principus, pavyzdžiui, sprendimų priėmimo algoritmų patikimumą ar duomenų privatumo užtikrinimą teisminiuose ginčuose. Tyrimai apima ir dirbtinio intelekto poveikį užimtumo procesams, darbinių teisių ir pareigų įgyvendinimui.

Geopolitinių tendencijų įtaka civilinėms, darbo ir socialinėms teisėms

Ši tematika paskatina tyrimus, kaip geopolitinės tendencijos, tokios kaip migracijos srautai, sankcijos ar tarptautiniai prekybos konfliktai, veikia civilines teises, pavyzdžiui, nuosavybės teisę ar sutartinius įsipareigojimus tarp skirtingų jurisdikcijų. Darbo teisės srityje analizuojama, kaip globalizacija ir geopolitinė įtampa keičia darbo santykius, darbuotojų apsaugos standartus ir  įmonių atsakomybę. Socialinių teisių srityje tyrimai fokusuojasi į tai, kaip tarptautinės politinės krizės ir ekonominiai iššūkiai paveikia socialinės apsaugos sistemų stabilumą ir prieinamumą.

Technologijų pažangos įtaka bausmių ir kitų prievartos priemonių, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, sistemai.

Įgyvendinant tematiką,  analizuojama, kaip nuo Lietuvos BK priėmimo vystosi jame įtvirtintos bausmių ir kitų prievartos priemonių sistemos. Tiriamos šiuo metu numatytos laisvės atėmimo bausmės alternatyvos, aptariant, ar alternatyvių priemonių atsiradimui turi įtakos technologijų pažanga. Pavyzdžiui,  nagrinėjamas elektroninio monitoringo atsiradimas bei pastarojo taikymo problematika. Tyrimai  vykdomi lyginant Lietuvos ir kitų šalių praktiką.

Teisės normas pažeidžiantis elgesys jauname amžiuje ir jo kontrolės praktika Lietuvoje

Tiriamos jaunų žmonių teisės normas pažeidžiančio elgesio apraiškos, struktūra ir tendencijos. Analizuojama jo kontrolės praktika Lietuvoje, lyginama su kitomis šalimis. Tiriamas profesionalių sistemų veikimas ir reakcija į tokį elgesį viešumoje. Vertinamas galimas priemonių veiksmingumas ir žmogaus teisių užtikrinimo kontekstas.

Informacinės visuomenės, dirbtinio intelekto ir tvarumo iššūkių apspręsto baudžiamojo proceso modelio paieška

Dabartinis baudžiamojo proceso modelis paseno: pradedant nuo viešumo principo, kuris dabar yra skirtas iš esmės medijoms, o nebe žmogui, taip pat naudojant naujomis technologijomis pagrįstas galimybes skverbtis į žmogaus teises, kurios nėra atskirai įtvirtintos, o žmonės nuo to nėra apsaugoti, ir baigiant valstybės ribas peržengiančiais įrodymų rinkimais bei praktikoje formaliai vykdomais procesinės formos reikalavimais. Būtina naujai pažvelgti į baudžiamąjį procesą kaip visumą. Požiūris į baudžiamąjį procesą turi būti pagrįstas šiandieninės visuomenės paradigmomis: dominuojančiu elektroniniu komunikavimu, dirbtinio intelekto panaudojimu ir tokia procesine forma, kuri užtikrintų tvarumą.

Tarptautinės teisės efektyvumas iššūkių saugumui kontekste

Tarptautinės teisės atsakas į šiuolaikinius iššūkius valstybių, visuomenių ir asmenų saugumui. Terorizmas, kibernetiniai išpuoliai ir kitos hibridinės grėsmės, kurie kelia klausimų dėl tarptautinės teisės principų ir normų veiksmingumo ir jų įgyvendinimo mechanizmų peržiūros poreikio užtikrinant tarptautinę taiką ir saugumą. Tema apima valstybių bendradarbiavimo teisinę perspektyvą, tarptautinių organizacijų vaidmenį ir modernius tarptautinės teisės instrumentus.

Tvarumo strategijos įgyvendinimo iššūkiai viešojoje teisėje

Viešosios teisės mechanizmai, skirti įtvirtinti ir skatinti tvarumą. Analizuojant šią temą aptartina kaip nacionalinės ir tarptautinės teisės normos suderina socialinius, ekonominius ir aplinkosauginius prioritetus. Teisinių, administracinių ir finansinių barjerų, su kuriais susiduriama įgyvendinant tvarumo politiką, identifikavimas bei alternatyvių priemonių, užtikrinančių teisės ir praktikos suderinamumą su tvarumo tikslais paieška yra raktinės priemonės teisinei sistemai įveikiant tvarumo strategijos įgyvendinimo iššūkius.

Saugumo užtikrinimas ir žmogaus teisių apsauga

Sritis apima pusiausvyros tarp nacionalinio saugumo užtikrinimo ir žmogaus teisių apsaugos paiešką. Teisės normų ir institucijų reakcija į ekstremalias situacijas, tokias kaip karinės grėsmės, terorizmas ar pandemijos, paprastai susijusi su žmogaus teisių ribojimais, todėl  ribojimų legitimumas atsižvelgiant į grėsmių mastą ir žmogaus teisių svarbą bei siekį išvengti valdžios institucijų piktnaudžiavimo savo įgaliojimais, atspindi esmines sąlygas, reikalingas pasiekti socialiai reikšmingus tikslus.

Teisinis tikrumas ir teisinis saugumas teisėkūroje

Teisėkūros procesas ir jo rezultatų kokybės užtikrinimas per teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principus veda į žmogaus teisių ir valstybės valdžios veikimo ekosistemos pamatus. Ši tema skiria dėmesį kokybiškai teisėkūrai, teisinio reguliavimo aiškumui, prognozuojamumui ir nuoseklumui. Į tiriamą sritį patenka veiksniai, mažinantys teisinį tikrumą ir saugumą – tokie kaip netikėti ir dažni teisės aktų pakeitimai, bei teisinio tikrumo ir saugumo garantijų trūkumas teisiniame reguliavime.

• 2022 m. gruodžio 28 d. VU Teisės fakulteto Dekano įsakymas Nr. DV-29 ,,Dėl vidinių dotacijų mokslinių tyrimų vykdymui vertinimo formų tvirtinimo“
• 2022 m. gruodžio 5 d. Vilniaus universiteto  Rektorius įsakymas Nr. R-407 ,,Dėl Vilniaus universiteto Teisės fakulteto skatinimo už ekspertinę veiklą ir universiteto vardu vykdomą mokslo ir studijų komunikaciją tvarkos aprašo patvirtinimo“