„Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba,
reikšdama Tautos valią, nutaria ir iškilmingai skelbia,
kad yra atstatomas 1940 metais svetimos jėgos panaikintas
Lietuvos Valstybės suvereninių galių vykdymas,
ir nuo šiol Lietuva vėl yra nepriklausoma valstybė […]“
(iš 1990 m. kovo 11 d. akto).
1990 m. kovo 11 d. akte rašoma apie „1940 metais panaikintą Lietuvos suverenių galių vykdymo atstatymą“. Taigi, valstybės teisinio „tęstinumo” ar „kontinuiteto” juridinė samprata yra plačiai žinoma tarptautinėje teisėje, visgi, 50 metų okupacijos terminas tokiam tęstinumui garantuoti yra gana ilgas. Pavyzdžiui, latviai perėmė 1922 m. Konstitucijos galiojimą, tuo tarpu Lietuvoje buvo priimta visai nauja 1992 m. Konstituciją, tačiau tarpukario įstatymų galiojimo perimti jau nebebuvo įmanoma…
Diskusijoje bus keliamas klausimas, kaip tas tęstinumas atsispindėjo ne tik Lietuvos teisėje, bet ir socialiniame bei politiniame gyvenime po 50 metų okupacijos?