Kovo 17 d. VU Teisės fakultete teisės mokslininkai bei suinteresuotų institucijų atstovai diskutavo apie visuomenėje daug klausimų ir nemažiau pasipiktinimo sukėlusį „čekiukų“ skandalą. Renginyje ekspertai dalinosi įžvalgomis apie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) 2025 m kovo 5 d. nutartį buvusio Jonavos r. mero Mindaugo Sinkevičiaus baudžiamojoje byloje, dvigubus standartus panašaus pobūdžio bylose ir poveikį visuomenės pasitikėjimui politikais ir valstybe.
Gyvai ir nuotoliu vykusio renginio klausėsi beveik 300 žmonių, diskusiją moderavo VU Teisės fakulteto dėstytojas ir Viešosios teisės katedros vedėjas doc. dr. Johanas Baltrimas.
Tarp diskusijos dalyvių netrūko nusivylimo LAT nutartimi minėtoje byloje, buvo svarstoma, ką ateityje reikėtų padaryti siekiant išvengti panašių situacijų pasikartojimo.
Grąžinti pinigus nepakanka
Tokiose bylose prokurorų darbo tikslas – grąžinti pinigai, teigia viena iš diskusijos dalyvių Deimantė Nikitinienė, Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus vyriausioji prokurorė. Anot jos, prokuratūroje nėra dvigubų standartų. Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis įsitikinęs, kad neužtenka grąžinti pinigus, nes taip griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybe.
Pastebima, kad kyla ir kita grėsmė – per dažnas baudžiamosios atsakomybės taikymas ir spaudimas tai daryti, tai pastebėjo Teisės fakulteto profesorius habil. dr. Vytautas Nekrošius. ,,Jeigu baudžiamojoje atsakomybėje pradėsime remtis į principą ko nori žmonės, tada baisu pagalvoti, kuo tai baigsis“, – kalbėjo profesorius. Jo manymu, problemą, kylančią dėl kitų atsakomybės priemonių trūkumo, turi spręsti politikai.
Su V. Nekrošiaus nuomone, kad šiuo metu baudžiamoji atsakomybė taikoma per dažnai, sutinka ir profesorius dr. (HP) Egidijus Kūris. Jis kritikuoja LAT nutartį M. Sinkevičiaus byloje, kur rašoma, kad nebuvo piktnaudžiavimo, todėl nėra ir neturtinės žalos. „Kas iš mūsų nesutiks, kad nesuduotas smūgis visuomenės pasitikėjimui, valdžios prestižui?“, – klausia E. Kūris ir tvirtina, kad tokiu būdu eisime link nebaudžiamumo.
LAT sprendimo poveikį teisingumo jausmui visuomenėje pabrėžė ir Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas. „Teismai turėtų prisiimti atsakomybę, kaip jų sprendimai formuoja teisingumo politiką valstybėje“, – sako jis.
Kaip išvengti „čekiukų“ skandalo pasikartojimo?
Renginyje nuskambėjo ir svarstymų, kaip ateityje reikėtų išvengti nesąžiningo savivaldybių lėšų naudojimo. Lietuvos Respublikos Seimo nario Juliaus Sabatausko nuomone, savivaldybių tarybų narių veikla neturėtų būti apmokama, nes tai galimybė visuomenės nariams savo žiniomis prisidėti prie valstybės poreikių, gerovės.
Įpusėjus diskusijai klausimų bei komentarų turėjo ir auditorija. Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas siūlė ieškoti sprendimų, padėsiančių ateityje išvengti problemų dėl savivaldybių lėšų naudojimo. ,,Yra kaip yra, bet judam į priekį. Kaip elgtis? Kaip sutvarkyti situaciją, kad savivaldybių nariai labai laisvai nepasisavintų lėšų? Kaip padaryti, kad baudžiamasis persekiojimas, kuris vyksta, būtų veiksmingas?“, – kėlė klausimus dekanas. Atsakydamas į šiuos svarstymus, M. Kukaitis siūlė neskubėti keisti įstatymų, verčiau stiprinti politikų atsakomybės reglamentavimą.
Įsitraukus į diskusiją ir klausytojams, nuskambėjo mintis, kad galbūt „čekiukų“ skandalas buvo paskatintas tam tikros partijos iniciatyva. „Reikia paminėti, kad visų partijų atstovai yra „čekiukų“ bylose“, – į tokią mintį atsakė G. Ivanauskas.
Renginio metu ne kartą buvo paminėta, kad LAT priimtas sprendimas M. Sinkevičiaus byloje paliko visuomenėje pralaimėjimo jausmą.
