Šiandien VU Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre vyko Teisės mokslo pavasario konferencija „Darbo ir socialinės teisės paskirtis šiandieniniame pasaulyje“. Konferencijoje įvairių sričių teisės ekspertai diskutavo ir kėlė klausimus, tokius kaip – socialinės garantijos platformų (Bolt,Wolt ir pan.) darbuotojams, neišspręsti Darbo kodekso trūkumai , bei darbuotojo atleidimo iš darbo aspektai.
Keturių dienų darbo savaitė ir platformų darbuotojai
Konferenciją pradėjo Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas. Jis teigė, jog darbo teisės srityje šiuo metu yra daug problemų, kurias reikia išspręsti. Viena jų – ar keturių dienų darbo savaitė yra pritaikoma Lietuvos darbo rinkai? Taip pat diskutuotinos platformų, tokių kaip Bolt, vairuotojų, ir kitų darbuotojų darbo sąlygos bei statusas. Atkreiptinas dėmesys ir į Lietuvą atvykstančią vokiečių brigadą – kokios bus jų darbo sąlygos? Kas atsakys už jų veiksmus, jei kariai padarys nusikaltimą?
„XIX a. Pradžia Anglijoje, Industrinė revoliucija – vaikų darbas, silpnesnių darbuotojų išnaudojimas. Tada visiems tai atrodė normalu, ir kad viskas susireguliuos savaime – kvailesni žmonės dirbs, o protingesni sugalvos, kaip sunkaus darbo išvengti. Bet vėliau mes visi supratome, kad taip niekas neįvyks – kad reikia suteikti pažeidžiamiems žmonėms garantijas,“ – kalbėjo dekanas, „Tai kaip iš tiesų yra su platformų darbuotojais? Ar jie tikrai nori socialinių garantijų, ir būti pripažinti darbuotojais? Jeigu mums ir taip sunku sureguliuoti paprastus darbo santykius, kaip mums pavyks sureguliuoti tokio tipo santykius, kurie yra daug sudėtingesni?“, – klausimus kėlė H. Šinkūnas.
Darbo teisės funkcija – auginti ekonomiką
Prof. dr. Tomas Davulis kėlė klausimą, kokias funkcijas turi darbo teisė ir ar ji tinkamai atlieka savo vaidmenį. Anot jo, darbo teisė turėtų skatinti ekonomikos augimą ir investicijas, užtikrindama konkurencingas sąlygas Lietuvai. Taip pat buvo nagrinėjama imigracijos tema – kuo skiriasi „gera“ ir „bloga“ migracija, bei kaip darbo teisė gali prisitaikyti įdarbinant migrantus.
T. Davulis pabrėžė, kad darbo teisė saugo silpnesnę šalį – darbuotoją, tačiau ar darbuotojas visada yra silpnesnėje pozicijoje? Jis taip pat atkreipė dėmesį į platformų darbuotojus, kuriems gali būti sunku suteikti oficialų darbuotojo statusą. Jis pateikė pavyzdį iš JAV, kur skiriamos sąvokos worker ir employee, turinčios skirtingas reikšmes. Anot jo, tokių skirtingų sąvokų atsiradimas išeitų į gerą ir Lietuvai.
Socialinės teisės ir jų vieta teisinėje sistemoje
Prof. dr. Daiva Petrylaitė savo pranešime svarstė, ar socialinės teisės yra „tikrosios” žmogaus teisės. Ji pabrėžė, kad prigimtinės teisės, tokios kaip teisė į gyvybę, sveikatą ir nuomonę, yra niekieno nesuteikiamos ir negalimos atimti, tuo tarpu darbo teisė yra vadinama pozityviąja teise, nes ji egzistuoja tik teisiniame kontekste. Tam, kad ji egzistuotų, ji turi būti oficialiai įforminta ir pripažįstama valstybės.
Pasak profesorės, socialinės teisės ilgainiui tapo neatsiejama daugelio valstybių konstitucijų dalimi. Šiais laikais, daugumoje konstitucijų visos žmogaus teisės yra sulyginamos – tiek prigimtinės žmogaus teisės, tiek darbo ir socialinė teisė.
Ji taip pat svarstė apie darbo jėgos pokyčius, teigdama, kad tradicinis darbuotojų tipas, vadintas „homo laboricus”, pamažu nyksta, o jį kečia kitas – „homo economicus” – asmenys, kurie siekia finansinės nepriklausomybės ir dirba individualiai, kuria savo verslus arba dirba su individualia veikla. Ji iškėlė klausimą, ar Darbo teisei vertėtų kištis į tokių žmonių veiklą, jei jie ne visai atitinka darbuotojo sąvoką.
Platformų darbuotojų statusas – vis dar komplikuotas
Doc. dr. Justinas Usonis analizavo platformose dirbančių asmenų statuso klausimą. Jis kėlė klausimus, ar jie patys siekia socialinių garantijų, ar tai labiau politikams susirūpinimą sukėlęs klausimas. Ar visa tai svarstoma tik dėl to, kad platformų darbuotojai susimokėtų reikiamus mokesčius? Anot jo, didelė dalis šių darbuotojų yra trečiųjų šalių piliečiai, kurie neretai palieka Lietuvą prieš gegužės mėnesį, dar nesumokėję mokesčių. Jis svarstė, ar būtent tokie darbuotojai apskritai tikisi iš valstybės socialinių garantijų.
Usonis pabrėžė, kad norint, jog asmuo būtų laikomas darbuotoju, turi būti įrodytas jo pavaldumas darbdaviui. Tačiau platformų darbuotojai dažnai patys renkasi savo darbo valandas, gali teikti paslaugas konkurentams ir naudotis subrangovais, todėl jų priskyrimas prie darbuotojų yra komplikuotas. Be to, pripažinus juos darbuotojais, kiltų naujų problemų – pavyzdžiui, kaip traktuoti savanoriškas jų pertraukas nuo darbo. Ar jos būtų teisiškai laikomos prastovomis? Kam tektų už tai mokėti?
Spragos Darbo kodekse
Lietuvos Darbo kodekse trūkstamus elementus aptarė doc. dr. Tomas Bagdanskis. Tarp jo vardintų esminių problemų – darbo pagal poreikį reguliavimas, draudimas atleisti darbuotojus, turinčius vaikų iki trejų metų, transporto sektoriaus darbo apmokėjimas, darbo tarybų ir profsąjungų santykiai, būtinųjų mokymų išlaidų atlyginimas, ir kitos. Docento manymu, teisė turėtų keistis kartu su darbo rinkos pokyčiais, kad efektyviai spręstų iškilusias problemas.
Nors Darbo kodekse trūkumų netrūksta, tačiau su laiku galima sulaukti darbuotojui palankių pokyčių. „Anksčiau buvo rašoma taip, kad darbdavys, išskyrus valstybinę įmonę, gali nutraukti darbuotojo darbo sutartį bet kokiu atveju, net ir Darbo kodekse nenumatytais pagrindais, jeigu informuoja jį iš anksto ir sumoka numatytą kompensaciją“, – kalbėjo vyr. lekt. Ieva Povilaitienė komentuodama darbdavio galimybes atleisti darbuotoją, „Tačiau vėliau Darbo kodeksas buvo papildytas, kad darbuotojas negali būti atleistas visiškai be pagrindo – turi būti aiškiai apibrėžta priežastis. Be to, darbuotojui privaloma sumokėti dosnias išeitines išmokas.“
Socialinė apsauga – vertybių klausimas
Antroje konferencijos dalyje buvo diskutuojama apie socialinę apsaugą, ypatingai, apie jos trūkumą dirbantiems su verslo liudijimu arba individualios veiklos pažyma. V. Petrylaitės pastebėjimu, siekiant didesnės socialinės apsaugos, kyla mokamų įmokų dydis, o tuo pačiu auga ir visuomenės pasipriešinimas siūlomiems pokyčiams socialinėje apsaugoje.
Socialinę darbuotojų gerovę ateityje gali paveikti įmonių tvarumo direktyva, kurį įpareigoja dideles įmones rengti tvarumo ataskaitas apie savo poveikį aplinkai ir darbuotojų socialinės gerovės aspektams, įsitikinusi vyr. lekt. dr. Eglė Tamošiūnaitė-Samaitienė. „Ar keis tvarumo tikslai požiūrį į darbo santykius? Na, mes turime reguliavimą, kuris atneša naują pareigą darbdaviams. Ar bus poveikis darbo santykiams? Jis bus toks, kokį padarysime. Jeigu mums nebus svarbu, kas rašoma ataskaitose, tada turbūt to poveikio nebus, ir jis liks tik popieriuje“, – kalbėjo specialistė.
Visgi socialinė apsauga – vertybių klausimas, taip konferencijos pabaigoje vykusioje diskusijoje teigė D. Petrylaitė. Priimant sprendimus, susijusius su darbo teise ir socialine apsauga, yra svarbu nepamiršti Konstitucijos ir pasitikėti piliečiais.
Pranešėjų skaidrės: