VU Teisės fakultetas tęsia lyderystę vystant tarpdisciplininį požiūrį į teisės ir technologijų mokslų sritis – šią savaitę VU MKIC bibliotekoje vyko tarptautinė konferencija „Human centric AI: ethics, regulation, and safety“, subūrusi Lietuvos ir Europos šalių specialistus, savo tyrimuose besigilinančius į teisės, duomenų bei technologijų ir dirbtinio intelekto (DI) vystymo ir reglamentavimo sritis. Dvi dienas, spalio 16-17 d. trukusioje konferencijoje jie pristatė naujausias įžvalgas apie DI pritaikymą teisės, medicinos ir kitose srityse, kylančias rizikas ir teisinio reguliavimo galimybes.
DI keliamus iššūkius turime apsvarstyti iš skirtingų perspektyvų
Antrąją renginio dieną dalyvius pasveikino Teisės fakulteto dekanas doc. dr. Haroldas Šinkūnas, jis pabrėžė, kad svarbu kalbėti apie DI problematiką iš skirtingų perspektyvų, ką galima daryti tik sukviečiant įvairių sričių ekspertus. Šią viziją Teisės fakultetas tęsia jau keletą metų, kadangi tokia didelė tarpdisciplininė konferencija tema „The digital asset revolution: opportunities and challenges“ jau buvo organizuota praeitą rudenį, kalbėjo pirmąją renginio dieną auditoriją pasveikinusi fakulteto prodekanė studijoms doc. dr. Vigita Vėbraitė.
Ar DI amžiuje žmogiški gebėjimai išliks svarbūs?
Ar DI gali perimti teisėjo darbą? Ar DI taps teisėju dirbančio žmogaus konkurentu? Tokį klausimą kėlė pirmąją dieną pagrindinį pranešimą skaičiusios Ščecino universiteto (Lenkija) teisės mokslininkės prof. habil. dr. Kinga Flaga-Gieruszynska ir dr. Aleksandra Klich. Anot eksperčių, DI negali nurungti tikro teisėjo, tačiau gali būti jo asistentu. Priimant teismo sprendimus yra reikšmingas žmogaus priimamų sprendimų bei moralės ir etikos suvokimas ir taikymas, o tokį supratimą suprogramuoti yra sudėtinga. Kitas aspektas – visuomenės pasitikėjimas teisingumu, kuris vargu ar bus didesnis, jeigu sprendimus priims DI, teigia prof. habil. dr. K. Flaga- Gieruszynska ir dr. A. Klich.
DI gali įnešti pokyčių ir į sveikatos priežiūros sritį. Apie DI vaidmenį medicinos srityje pranešimą skaitė dr. Jan van Staalduinen, Leideno universiteto (Nyderlandai) privatinės teisės specialistas. Jis pristatė sistemas, galinčias padėti nustatyti paciento diagnozę. Tokia technologija keistų atsakomybę už paciento gydymą – gydytojas nebebūtų teisiškai atsakingas už klaidingą diagnozę.
Etika ir žmogaus orumas – vertybiniai pamatai vystant DI technologijas
DI saugumas labiau vertinamas negu etikos ir platesnės visuomenės problemos, pastebi dr. Hubert Etienne, atvykęs iš Paryžiaus politikos studijų instituto ir tyrinėjantis kompiuterinę filosofiją ir DI etiką. Jis pastebėjo ir kitą tobulintiną DI veikimo ypatybę, tai – mažumų reprezentavimas DI generuojamuose paveiksliukuose. Žinoma, toks tikslas verčia susimąstyti, kaip reprezentuoti visuomenės įvairovę. Dr. H. Etienne teigimu, reikėtų rinkti daugiau duomenų, tačiau, kaip jis pats pastebi, toks pasirinkimas veda link privatumo problemų.
Dr. Sue Anne Teo atvykusi iš Raoulio Wallenbergo žmogaus teisių ir humanitarinės teisės instituto (Švedija), nagrinėjo žmogaus orumo problematiką DI kontekste. Ji tvirtina, kad orumas ir pažeidžiamumas yra tarpusavyje susiję, todėl pirmiausia reikia žmogaus orumą apibrėžti ir tada spręsti, kaip teisiškai reglamentuoti DI.
Kibernetiniai pavojai ir technologijų ateitis
Galimų kibernetinių grėsmių identifikavimas yra vienas iš DI panaudojimo būdų, įsitikinusi Bradfordo universiteto (Jungtinė Karalystė) profesorė dr. Rosalili Wan Rosli, teigianti, kad DI šią užduotį gali atlikti efektyviau.
Duomenys gali būti panaudoti kaip ginklas, tad profesorė pastebi, kad valstybės šiuo metu siekia užtikrinti duomenų saugumą. Siekiant stiprinti duomenų apsaugą kibernetiniame kare, galimas sprendimas – duomenų klasifikavimas. „Duomenys turėtų būti skirstomi pagal rizikos lygius“, – kalbėjo prof. dr. R. W. Rosli.
Vienas iš konferencijoje skaitytų pranešimų atskleidė netolimos ateities perspektyvas, kurias atvers kvantinių kompiuterių naudojimas. Roman Bieda ir Anna Bednarek, „AI Law Tech“ fondo (Lenkija) atstovai pristatė plačias tokių kompiuterių galimybes. Kadangi kvantiniai kompiuteriai naudoja kitokius algoritmus ir pasižymi pranašesnėmis techninėmis ypatybėmis negu įprasti kompiuteriai, todėl gali dirbti labai greitai ir apimti daug skirtingų pozicijų. Tokie kompiuteriai ateityje gali būti naudojami finansų, medicinos ir logistikos srityse. Žinoma, kaip pranešėjai pabrėžė, sujungiant kvantinį kompiuterį ir DI, kyla kur kas didesnės rizikos. R. Biedos ir A. Bednarek manymu, ateityje valstybės parems šių kompiuterių kūrimą.
Pastebint augančią tarpdisciplininio bendradarbiavimo ir dalinimosi žiniomis, tarp įvairių sričių specialistų, svarbą, VU Teisės fakultetas planuoja ir ateityje organizuoti konferencijas, atveriančias galimybes ekspertams keistis naujausiomis mokslo įžvalgomis ir taip kartu su technologijų raida vystyti teisės mokslą.
Šios konferencijos pranešimus galite išgirsti VU Teisės fakulteto Youtube platformoje.
