Šią savaitę VU Teisės fakultete lankėsi profesorė Pei-Fen Chen, atvykusi iš Nacionalinio Su Yat-sen universiteto, Kinijos ir Azijos-Ramiojo vandenyno studijų instituto (Taivanas). Rugsėjo 13 d. Vilniaus universiteto bendruomenei ji skaitė paskaitą tema „Žaliosios finansų plėtros ir politikos Taivane palyginimas su ES“, kurią organizavo dr. Rita Remeikienė.
Profesorės vizitas buvo puiki proga išgirsti, kokius įspūdžius jai paliko Lietuva ir Vilnius ir aptarti keletą klausimų, susijusių su jos tyrimų sritimi.
Minėjote, kad Lietuvoje esate jau tris mėnesius. Kaip sekėsi? Ar jums čia patinka?
Pirmas dalykas, kurį pastebėjau vaikščiodama mieste – čia yra daug jaunų žmonių. Tai šiek tiek skiriasi nuo Taivano, nes mes turime senėjimo problemą.
Tiesą sakant, Lietuvoje mes irgi turime šią problemą. Galbūt nepastebėsite, nes Vilniuje yra daugiau jaunų žmonių, bet jei nuvažiuosite į mažesnius Lietuvos miestelius, ten taip pat daugiausia vyresnio amžiaus žmonių.
Aha, suprantu. Tačiau Taivane, jei šiuo dienos metu nueičiau į kavinę, dažniausiai matyčiau tik pensininkus. Bet čia matau daug jaunų žmonių, universitetų studentų. Tiesą sakant, Taivane gimstamumas yra antras mažiausias pasaulyje. Taigi matyti daug jaunų žmonių Vilniuje yra atgaiva. Ir jūs visi tokie aukšti, pavydžiu jums to! Žmonės čia man malonūs ir manau, kad tai dvikalbė šalis, nesdauguma žmonių kalba angliškai. Nusipirkti maisto prekių parduotuvėje būna sudėtingiau, bet kasdienis gyvenimas ir susisiekimas man yra labai lengvi.
Kas paskatino Jus atvykti į Lietuvą? Kokia buvo priežastis?
Priežastis pagrįsta mano draugyste su daktare Rita Remeikiene. Ją pažįstu maždaug penkerius metus, bendravome internetu. Pernai ji užsiminė apie galimybę pakviesti į Vilniaus universitetą mokslininkus iš užsienio šalių. Mes kartu atlikome tyrimus, todėl turime temų, kuriomis galime bendradarbiauti. Ji kreipėsi dėl finansavimo man, todėl ir esu čia. Man, kaip ekonomistei, gana įdomu ir neįprasta atlikti tyrimus Teisės fakultete, o ne Verslo ar Ekonomikos fakultete.
Jūsų mokslinių tyrimų sritis – žalieji finansai. Ar galite daugiau papasakoti apie šią sritį?
Europa ir visas pasaulis šiuo metu daugiau dėmesio skiria atsinaujinančios energijos gamybai. Pagrindinė priežastis – mažinti anglies dioksido išmetimą. Žaliasis finansavimas reiškia, kad finansų įstaigos finansuoja žaliuosius projektus arba įmones. Iš esmės tai ir yra žalieji finansai.
Kokia padėtis Taivane, susijusi su žaliųjų finansų plėtra? Kas nuveikta šioje srityje Taivane?
Taivanas nėra įtrauktas į Paryžiaus konvenciją, galbūt dėl politinių priežasčių. Tačiau mes įsipareigojome prisidėti prie pasaulinių pastangų mažinti anglies dioksido kiekį. Sukūrėme savo politiką, susijusią su žaliosiomis taisyklėmis ir anglies dioksido išmetimo mažinimu. Turime keletą nutarimų su ilgais pavadinimais. Tarp jų – „Taivano kelias ir strategijos siekiant grynojo nulinio išmetamųjų teršalų kiekio“, „Žaliojo finansavimo veiksmų planas“, „Atsinaujinančiosios energijos plėtros įstatymas“ ir „Tvariųjų obligacijų veiklos kryptys“. Jais vadovaujamasi prisidedant prie pasaulinių pastangų. Taivanas turi labai pažangias technologijas, todėl galime padėti įvairiais būdais, ypač pasitelkdami savo aukštųjų technologijų patirtį. Gaila, kad esame neįtraukti į daugelį tarptautinių susitarimų.
O ką pastebėjote apie žaliųjų finansų padėtį Lietuvoje, ypač teisinio reguliavimo srityje, jei apie tai žinote?
Manau, kad Lietuva viską daro teisingai. Ji laikosi bendros ES krypties, kuria siekiama tapti pirmuoju regionu, iki 2050 m. pasiekusiu nulinį išmetamųjų teršalų kiekį. Lietuva savo veiksmus derina su ES direktyvomis. Tačiau savo riboto vizito metu pastebėjau, kad įvairioms politikos kryptims vadovauja kelios institucijos. Nesu tikra, kiek tai veiksminga, bet manau, kad darote viską, ką galite, kad išliktumėte tame pačiame kelyje kaip ir ES.
Ką, jūsų nuomone, Lietuva galėtų šioje srityje daryti geriau?
Dar nesu visiškai tikra. Tai labai sudėtingas klausimas.
Galbūt mažiau reguliavimo ir Jūsų minėtų institucijų?
Taip, manau, kad turėtų būti viena vieninga institucija arba bent jau geresnė horizontali komunikacija tarp esamų institucijų.
Kaip keičiasi jūsų mokslinių tyrimų sritys, atsižvelgiant į ES „Žaliojo kurso“ strategiją?
Tikiuosi, kad ES galės apsvarstyti Taivano galimybes prisidėti prie šių svarbių klausimų sprendimo. Be politinių klausimų, manau, kad rengiant žaliuosius projektus ar planus, kaip antai Europos žaliasis kursas, Taivanas galėtų atlikti svarbų vaidmenį. Tai svarbūs projektai, ir jei jiems įgyvendinti reikia pažangių technologijų, Taivano gebėjimai galėtų būti vertingi.
Kokie, jūsų manymu, yra didžiausi ES ir Taivano skirtumai ir galbūt didžiausi panašumai, jei reikėtų trumpai apibendrinti?
Manau, kad Taivano finansų rinka ir bankininkystės sektorius yra gerokai mažesni nei Europos bankų. Šis dydžio skirtumas reiškia, kad mes turime skirtingą požiūrį. Mūsų vietinių bankų klientai daugiausia dirba pasaulinėje tiekimo grandinėje, taigi iš esmės užsiimame tarptautiniu verslu. Tačiau mūsų finansų valdžia konservatyviai vertina bankų plėtrą dėl ilgalaikės izoliacijos. Šiuo metu Taivano žaliasis finansavimas visų pirma orientuotas į mūsų didžiausių klientų – jūros vėjo jėgainių įmonių – finansavimą. Tai tarptautinės bendrovės iš Danijos ir kitų Europos šalių. Kadangi patys neturime jūros vėjo energijos gamybos technologijų, kviečiame šias bendroves investuoti Taivane, įrengti įrenginius ir mokomės iš jų, kaip gaminti jūros vėjo energiją.