Birželį VU Teisės fakultete lankėsi Ščecino (Lenkija) meras Piotr Krzystek ir Ščecino universiteto prorektorė prof. habil. dr. Kinga Flaga-Gieruszyńska. VU Teisės fakultetas ir Ščecino universiteto Teisės ir administravimo fakultetas palaiko glaudų ryšį, ypatingai nuo 2022 m. lapkričio 27 d., kai buvo atidaryta pirmoji Lenkijoje Lietuvos teisės mokykla. Tad šis svečių vizitas buvo proga pasikalbėti apie Vilniaus ir Ščecino miestus bei universitetų bendradarbiavimą.
Kaip užsimezgė santykiai su VU Teisės fakultetu?
K.F. Gieruszyńska
Šio amžiaus pradžioje, civilinio proceso konferencijoje Japonijoje sutikau tuometinį dekaną prof. habil. dr. Vytautą Nekrošių. Turime daug bendrų domėjimosi sričių susijusių su civiliniu procesu ir pradėjome įvairias mokslinio bendradarbiavimo formas.
2022 m. Ščecino universitete buvo įkurtas Lietuvos teisės mokykla. Kaip kilo tokia idėja?
K.F. Gieruszyńska
Mūsų manymu Lietuva yra labai svarbi Europos Sąjungos narė. Pirmiausia todėl, kad ji yra mūsų kaimynė ir pirma šalis placdarmas prieš Rusiją. Todėl turime ir norime megzti stiprius santykius su Lietuva. Taip nusprendėme, kad mūsų studentams svarbu pažinti vieno iš strateginių narių teisinę sistemą. Mūsų suinteresuotumas šia mokykla peraugo mūsų didžiausius lūkesčius – buvo užsirašę apie 100 žmonių. Kadangi mokyklos paskaitos vyko nuotoliu, turėjome net studentų iš Azijos.
Ar Ščecino universiteto studentai labai domisi Lietuvos teise ir teisės mokslu?
K.F. Gieruszyńska
Lenkijoje yra taip, kad daug žmonių pabaigia teisę ir studentai ieško specializacijos, kuri leistų jiems vėliau susirasti gerą darbą. Todėl vienareikšmiškai suinteresuotumas lietuvos teise išplaukia iš to, kad daug studentų nori išnaudoti savo teisės ir užsienio kalbų žinojimą tam, kad pavyzdžiui užtikrintų teisines paslaugas verslininkams iš užsienio. Arba Lenkijos verslininkams, kurie nori investuoti užsienyje. Be to, manoma, jog Baltijos šalys yra labai įdomi rinka, Manau, kad tai ir sukelia susidomėjimą Lietuvos teisine sistema.
Kalbant apie Vilniaus universitetą ir Ščecino universitetą, kaip manote, kokiose srityse bendradarbiavimas tarp universitetų ir fakultetų turėtų būti toliau vystomas?
K.F. Gieruszyńska
Be abejonės ir be jokių diskusijų, artimiausia širdžiai man yra teisė, pavyzdžiui dėl bendrų vertybių, kurios yra Lietuvos ir Lenkijos teisės sistemose. Kasmet turime bendras konferencijas ir publikacijas. Natūraliai esame kolegos, tad ši sritis ir toliau vystysis. Taip pat pastebėjau, kad pradeda stipriai vystytis ekonomikos sritis ir daug įdomių iniciatyvų atsiranda. Vėliau matysime, ar be socialinių mokslų ir kitos sritys paims iš mūsų pavyzdį.
Kaip manote, ar Lietuvos ir Lenkios universitetai pakankamai bendradarbiauja tarpusavyje?
K.F. Gieruszyńska
Turime labia stiprų bendradarbiavimą, tačiau to nepakanka, jis turėtų būti stipresnis. Šiuo metu yra Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių programa DAINA, skirta jungtiniams Lenkijos ir Lietuvos mokslininkų projektams.
Ar turite kokių nors ryšių su Lietuva?
P. Krzystek
Ščecinas turi daug sąsajų su Vilniumi ir Lietuva. Daug Ščecino gyventojų turi šaknis Vilniuje, kaip kad pavyzdžiui mano mama. Tai nulemia santykius, kurie kuriasi. Šiandien Ščecinas palaiko partnerystę su Klaipėda, drauge organizuojame įvairius laivybos renginius.
Ar turite daugiau universitetų Ščecine?
K.F. Gieruszyńska
Lenkijoje turime dviejų tipų universitetus. Pirmieji pavadinti pagal geografinę vietą, pavyzdžiui Ščecino universitetas, kartais suteikiamas ir svarbios asmenybės vardas. Pavyzdžiui Liubline esantis Marijos Kiuri-Skladovskos universitetas. Antrojo tipo universitetai specializuojasi į tam tikras sritis – Ščecine turime Ščecino Vakarų Pamario techninių mokslų universitetą ir Ščecino Pamario medicinos universitetą. Pavyzdžiui mūsų universitetas neturi technikos ir jūros mokslų sričių, čia yra tik socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Kaip manote, kokį vaidmenį universitetai turi jūsų mieste? Kokia jų svarba?
P. Krzystek
Visų pirma, universitetai turi įtakos vystymuisi, nes be jų būtų sunku kalbėti apie ekonominį augimą, gerų darbuotojų paruošimą darbui. Todėl kiekvienas miestas rūpinasi savo universitetais, tam kad jie vystytųsi ir turėtų tarptautinius kontaktus. Todėl mus džiugina kontaktas su Vilniaus universitetu. Tai augina vietinį potencialą.
Mes stengiamės gauti studentų iš įvairių Lenkijos vietų ir pasaulio, specializuojamies tam tikrose srityse, turime daug pasiekimų. Ščecinas taip pat vaidina svarbu vaidmeni Skandinavijoje, nes esam arti Šiaurės šalių.
Kokiose srityse Ščecinas bendradarbiauja su Lietuvos miestais?
P. Krzystek
Kas liečia komunikaciją tarp miestų, Klaipėda yra pirmoje vietoje, nes abu miestai yra usotamiesčiai. Vis dėlto mus skiria tam tikras atstumas, o tai nulemia tam tikras problemas. Tačiau turime vilčių, nes manome, kad lokacija prie Baltijos jūros yra pagrindas bendradarbiavimui. Beje, grėsmės iš rytų kontekste, Baltijos jūra bus vis svarbesne santykių vystymosi priežastimi.
Ar dažnai lankotės Lietuvoje, Vilniuje?
P. Krzystek
Kas porą metų stengiuosi čia atvažiuoti, nes čia yra mano šeima, draugai, kuriuos aplankau. Būdamas vaikas Vilniuje dažnai būdavau 1970-1980 m., čia praleisdavau savo atostogas.
K.F. Gieruszyńska
Esu buvusi Vilniuje daugiau nei 20 kartų. Per metus atvykstu čia 3-4 kartus, tai mano antri namai.
Kaip jaučiatės Vilniuje?
K.F. Gieruszyńska
Kaip namuose.
P. Krzystek
Labai myliu Vilnių, manau, kad jis turi labai daug bendrų bruožų su Ščecinu. Gan panaši gamta, todėl čia jaučiuosi gerai. Graži miesto istorija, nepakartojami paminklai, kurie vis keičiasi, yra remontuojami. Vilnius, kaip sostinė, nuolat auga. Matosi, kad buvimas ES daro poveikį ir Vilnius tampa vis labiau patrauklus. Ir tai mane džiugina.
Vilnius labai panašus į Ščeciną savo dydžiu. Mes turim didelį ežerą, daug upių ir šimtus kanalų kilometrų, yra tiesus susisiekimas su jūra per upę ir ežerą.
Kokia jūsų mėgstamiausia vieta Vilniuje?
K.F. Gieruszyńska
Gedimino prospektas, gatvė prasidedanti nuo Katedros aikštės. Man patinka, kad savaitgaliais ši gatvė uždaryta ir verda gyvenimas.
P. Krzystek
Man labai patinka bažnyčios Vilniuje, nes jos senos. Itin patinka Šv. Onos bažnyčia, labai gerai įrengta ir išsaugota. Ščecinas per karą buvo subombarduotas, todėl neišliko sakraliniai objektai, kaip kad Vilniuje. Taip pat man patinka Gedimino pilies kalnas, Katedros aikštė, senamiestis, Aušros vartai – tai yra vietos, kurias mėgstu aplankyti. Čia geri restoranai, kurių yra daug ir žalios erdvės. Labai smagu ir primena Ščeciną.