Konferencija „Dabartiniai iššūkiai Lietuvos ir Ukrainos teisinėms sistemoms: 2022”

Vilniaus universiteto Teisės fakultete įvyko nuotolinė konferencija “Dabartiniai iššūkiai Lietuvos ir Ukrainos teisinėms sistemoms: 2022”. Teisės fakulteto dekano prof. dr. Tomo Davulio iniciatyva vykusios 2022-06-10 konferencijos vienas pagrindinių tikslų buvo supažindinti bei susipažinti su į Lietuvą atvykusiais bei darbą Teisės fakultete tęsiančiais ukrainiečių akademikais. Dekanas konferencijos atidarymo kalboje pabrėžė svarbą aktyviai kurti ryšius tarp Lietuvos bei Ukrainos mokslininkų, dalintis idėjomis, bendradarbiauti.

Konferencija buvo padalinta į tris sesijas, kurios buvo skirtos karui ir teisei, konstitucinei ir administracinei teisei bei privatinei teisei. Konferencijoje iš viso pranešimus skaitė 22 teisės mokslininkai ir doktorantai iš Lietuvos bei Ukrainos.

Pirmąją sesiją, skirtą karo ir teisės problemoms aptarti moderavo Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Tomas Davulis ir prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Pirmąjį konferencijos pranešimą skaitė prof. dr. Viacheslav Tuliakov. Profesorius atkreipė dėmesį į baudžiamosios teisės koncepciją, žmogaus teises ir baudžiamąsias sankcijas, jų teisėtumo ir būtinybės aspektus karo Ukrainoje kontekste.

Assoc. prof. dr. Indrė Isokaitė-Valužė skaitė pranešimą aktualia saviraiškos laisvės tematika karo metu ir Lietuvos teisę EŽTT praktikos rėmuose.

Assoc. prof. dr. Andrii Lapkin aptarė Ukrainos baudžiamosios teisės sistemos veikimo problematiką Rusijos Federacijos karo prieš Ukrainą metu.

Assoc. prof. dr. Gabrielė Juodkaitė-Granskienė pristatė karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui aspektus ir perspektyvas Lietuvos teisėje.

Assoc. prof. dr. Vitalii Gutnyk skaitė pranešimą apie Ukrainą ir Tarptautinį Baudžiamąjį Tribunolą.

Prof. dr. Andriy Boyko nurodė kokie pokyčiai buvo priimti Ukrainos baudžiamajame kodekse Rusijos Federacijai pradėjus karinę agresiją prieš Ukrainą.

Assoc. prof. dr. Kateryna Novikova pristatė aktualią temą dėl informacijos apsaugos ir baudžiamosios teisės iššūkių karo kontekste.

Lekt. dr. Olga Golovko kalbėjo apie informacinį karą kaip vieną iš diplomatinio, informacinio, karinio ir ekonominio (angl. DIME) karo Ukrainoje elementų.

Assist. prof. dr. Donatas Murauskas nagrinėjo klausimą kodėl valstybės renkasi nesilaikyti EŽTT sprendimų bei kuo skiriasi centrinės ir rytinės Europos dalies valstybės bei jų požiūriai.

Paskutiniame pirmosios sesijos pranešime Assist. prof. dr. Nika Bruskina kalbėjo apie tam tikrus EŽTT sprendimų įvykdymo bylose prieš Lietuvą iššūkius.

Antrąją sesiją moderavo assoc. prof. dr. išrinktas dekanas Haroldas Šinkūnas.

Administracinio teisingumo proceso institucinius ir teisinius aspektus konceptualiai pristatė prof. dr. Jurgita Paužaitė-Kulvinskienė.

Prof. dr. Oksana Shcherbaniuk apžvelgė paskutines naujoves ir kylančius iššūkius Ukrainos konstitucinėje teisėje.

Prof. dr. Natalia Myronenko supažindino konferencijos dalyvius su administracinės atsakomybės už intelektinės nuosavybės pažeidimus teisinius ypatumus.

Assoc. prof. dr. Tetiana Blashchuk pristatė iššūkius, su kuriais Ukraina susiduria, teikiant medicinos paslaugas nuotoliniu būdu.

Assoc. prof. dr. Vaidotas Vaičaitis apžvelgė Lietuvos konstitucionalizmo raidą.

Assist. dr. Agnė Juškevičiūtė-Vilienė savo pranešime atskleidė Lietuvos ekonominės sistemos konstitucionalizmo procesą.

Doktorantė Karolina Mickutė skaitė pranešimą apie nekokybiškos teisėkūros sukeliamą žalą žmonėms ir galimus instrumentus teisėkūros kokybei gerinti.

Trečiosios konferencijos dalies tematika įtraukė privatinės teisės iššūkius. Sesiją moderavo assoc. prof. dr. Vigita Vėbraitė.

Pirmąjį sesijos pranešimą skaitė prof. dr. Iryna Dikovska. Jos pranešimas buvo skirtas ribotos atsakomybės bendrovės akcijų paveldėjimo problematikai Ukrainoje.

Prof. dr. Ramūnas Birštonas toliau pristatė pranešimą apie Lietuvos autorių teisės reformas, autorių teisių išimtis ir apribojimus bei su jų reguliavimo pakeitimais susijusius iššūkius.

Lekt. dr. Nataliia Bulat apžvelgė domenų pavadinimų reguliavimą, jų teisinės apsaugos prigimtį, problemas bei santykį su prekių ženklų apsauga.

Lekt. Albertas Šekštelo skaitė pranešimą apie jurisdikcijos nustatymo problemas Lietuvoje, kai viena iš bylos šalių yra ne iš Europos Sąjungos.

Galiausiai, sesiją pabaigė doktorantūros studento Jurgio Bartkaus pranešimas apie skirtingas tiesos sampratas ir formaliosios tiesos nustatymą civiliniame procese.