Rugpjūčio 24–25 dienomis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto mokslinė grupė „Žmogaus teisės ir technologijos“ kvietė diskutuoti teisėtyrininkus, teisės praktikus ir studijuojančius kolegas surengtose dirbtuvėse „Teisė ir technologijos – naujų metodų beieškant“. Renginio metu siekta suburti teisės ir technologijų tema besidominčius tyrėjus ir studentus, sužinoti jų nuomonę dėl ateities veiklos teisės ir technologijų srityje krypčių, aptarti įvairius metodologinius klausimus, susijusius su teisės tyrimais.
Renginyje sveikinimo žodį taręs ir abi dienas aktyviai visose veiklose dalyvavęs VU TF dekanas prof. Tomas Davulis pabrėžė būtinybę inicijuoti aktyvius tyrimus, apimančius technologijų keliamus iššūkius teisiniam reguliavimui ir teisės praktikai. Europos Žmogaus Teisių Teismo teisėjas prof. Egidijus Kūris specialiai renginiui įrašytame sveikinimo žodžio metu aptarė daugybę šiuolaikinių iššūkių, kylančių žmogaus teisių srityje, pabrėždamas besikeičiančių žmogaus teisių ir besiformuojančių naujų teisių turinio supratimo svarbą.
Prof. E. Kūris savo kalboje atkreipė dėmesį, kad technologijų kontekste asmens teisių gynimas gali duoti netgi priešingą rezultatą nei siekiama. Vienas iš tokių pavyzdžių yra Streisand efektas, pasireiškiantis tuo, kad asmeniui siekiant apriboti tam tikros asmeninės informacijos platinimą galų gale ši informacija pasiekia dar didesnį viešumą nei būtų pasiekusi, jei asmuo nebūtų bandęs ginti savo privatumo.
Renginio metu VU TF Baudžiamosios justicijos katedros tyrėja Justyna Levon vedė įvadinį užsiėmimą, padėjusį dalyviams geriau susipažinti vieniems su kitais. Vėliau VU TF Mokslo ir inovacijų skyriaus vadovė Lijana Kanarskienė ir UAB „Jostra“ direktorius Jonas Stravinskas pravedė žmogaus teisių ir technologijų tyrimus atliekančios grupės strateginę sesiją, identifikuodami bendrus visų dalyvaujančių asmenų interesus dalyvauti šios grupės veikloje.
Antroje pirmosios dienos pusėje VU Filosofijos fakulteto tyrėjas Vilius Dranseika pristatė kartu su užsienio kolegomis atliekamus teisinę problematiką gvildenančius empirinius tyrimus. Jis taip pat išsamiai atsakė į gausybę su tyrimų tarpdiscipliniškumu, metodologija ir empirinių tyrimų potencialu susijusių teisininkams rūpinčių klausimų.
Mokslinę pirmos dienos dalį apibendrino grupės „Žmogaus teisės ir technologijos“ vadovas Donatas Murauskas pristatęs ir su renginio dalyviais išdiskutavęs planuojamą leisti teisės ir technologijų sąveiką gvildenantį mokslinį leidinį. Galutinio šio leidinio koncepciją ir kvietimą publikuotis nuspręsta paskelbti artimiausiu metu.
Vėliau VU TF Privatinės teisės katedros tyrėja Neringa Gaubienė pristatė R. C. Berwick ir N. Chomsky knygą Why Only Us. Language and Evolution, kartu pasisakydama apie dirbtinio intelekto sąvokos problematiką. O Fakulteto Viešosios teisės katedros tyrėja Dovilė Valančienė pasidalino įžvalgomis apie R. H. Thaler ir C. Sunstein knygą Nudge, diskutuodama apie elgsenos ekonomikos potencialą teisės tyrimuose. Pirmoji renginio diena buvo užbaigta naktiniu žygiu, aplankant Gaurakalnio aukštapelkę, ir distopinius technologijos aspektus gvildenančio serialo „Black Mirror“ epizodo peržiūra.
Antra renginio diena buvo skirta teisės tyrimų metodologijai ir konkrečių kiekvieno renginio dalyvio tyrimų idėjoms aptarti. Šią veiklą vedė į teisės mokslo metodologiją besigilinantis mokslinės grupės „Žmogaus teisės ir technologijos“ tyrėjas Vitalijus Levičevas. Intensyvių įtraukiančių dirbtuvių metu buvo ne tik diskutuota apie kiekvieno dalyvaujančiojo siūlomą tyrimo planą, bet ir apie tyrimus paralyžiuojančius veiksnius, teisės tyrimų metodų taikymo problematiką.
„Norėdami atsakyti į klausimą, kaip atlikti mokslinį tyrimą, neišvengiamai paliečiame moksliškumo ir teisėtyros objekto ribų problemas. Kokį tyrimą galima laikyti moksliniu? Kiek svarbu neapsiriboti išimtinai pozityviosios teisės nagrinėjimu ir pabandyti įsilieti į bendrą tarpdisciplininį žinijos tinklą? Plačiau suvokiant teisėtyrininkų darbo kontekstą, gerokai lengviau produktyviai pritaikyti konkrečius tyrimo metodus“, – pažymėjo dirbtuvių metodologinę sesiją vedęs Vitalijus Levičevas.
Šis susitikimas leido dalyviams geriau suprasti vieni kitų lūkesčius žmogaus teisių ir technologijų tyrimų kryptyje, o mokslinei grupei „Žmogaus teisės ir technologijos“ patikslinti savo veiklos tikslus artimiausiems metams. Vienas iš svarbių grupės siekių išlieka teisininkų ir technologijoms atstovaujančių tyrėjų, praktikų bendruomenės, kurią jungtų žmogaus teisių ir technologijų sąveikos klausimas, aktyvus subūrimas.
Renginyje dalyvavo skirtingą patirtį turintys tyrėjai ir studentai. Viena iš renginio dalyvių, Gento universiteto doktorantė Ingrida Milkaitė, pažymėjo: „Analizuoju, tiriu teisę į privatumą ir duomenų apsaugą iš vaiko teisių perspektyvos Gento universitete, Belgijoje, ir labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie tarptautinio bendradarbiavimo tarp Vilniaus ir Gento universitetų teisės ir technologijų srityje.“
Artimiausiu metu bus skelbiamas kvietimas teikti santraukas kitais metais planuojamam išleisti moksliniam leidiniui darbiniu pavadinimu „Teisės ir technologijų sąveika“. Tikimasi, kad šis leidinys bus pirmasis planuojamoje teisės ir technologijų srities leidinių serijoje.
