Šių mokslo metų pirmąją savaitę Vilniaus universiteto studentės Milda Lapinskaitė ir Neringa Mataitytė pradėjo dalyvaudamos jau dešimtus metus Varšuvoje rengiamoje NOHA (Network on Humanitarian Action) magistro studijų programos įžanginėje intensyvioje programoje (NOHA IP). Visą savaitę jos klausėsi dėstytojų ar tarptautinėse organizacijose dirbančių profesionalų paskaitų, bendravo su studentais iš viso pasaulio. Šių metų NOHA IP pagrindinė tema – „Protecting the Vulnerable“. Visus studentus subūrė juos vienijantis tikslas – padėti labiausiai pažeidžiamiems.
NOHA magistro studijų programa įkurta prieš 25 metus. Pati studijų programa unikali. Pirmą semestrą studentai pradeda keliuose skirtinguose universitetuose, antrą semestrą tęsia kitame, pagal norimą specializaciją, trečią semestrą atlieka praktiką, ketvirtą rašo magistro darbą. Taigi, bent tris semestrus studentai praleidžia dažniausiai skirtingose valstybėse.
NOHA programos studentai atvykę iš visų pasaulio vietų – Brazilijos, Puerto Riko, JAV, Tailando, Kinijos, Japonijos, Etiopijos, Palestinos, Italijos, Vokietijos ir t.t. Dauguma jų turi ne vienerius metus patirties humanitarinėje veikloje, o kai kuriems jų tai jau antroji magistro programa. „Kiekvienas iš jų į šią programa atsinešė skirtingas istorijas – kažkas atvyko išgyvenę karą Gazos ruože, kažkas iš skurstančių Afrikos regionų, kiti paliko darbą pabėgėlių stovyklose ir atvyko tobulintis NOHA programoje“ – teigia studentės.
NOHA IP programa buvo išties labai intensyvi. Kiekvieną dieną nuo ankstaus ryto iki vakaro vyko paskaitos ir praktiniai užsiėmimai. Intensyviąją savaitę savo ypatinga kalba atidarė Jemeno šalies programos UN Women vadovė Marta Colburn. Savo kalboje ji pabrėžė ne tik poreikį padėti vargstantiems ir krizes išgyvenantiems regionams, bet ir sunkų šia veikla užsiimančių žmonių, t.y., humanitarų, darbą bei sukrečiančius išgyvenimus. M. Colburn dalinosi jautriais momentais iš savo patirties bei skatino suprasti, jog pažeidžiamiems žmonėms reikia ne tik padėti ištikus krizėms, bet pirmiausiai siekti, jog jie tokioje padėtyje išvis neatsidurtų. ,,Cultivate a kind spirit but also justice” – tokiais žodžiais Marta Colburn siekė įkvėpti jaunąją NOHA kartą, siekiančią padėti besivystančių ir krizes išgyvenančių regionų žmonėms. Ši įžanginė paskaita susilaukė daug studentų dėmesio bei vėliau sekusių diskusijų. Kitomis dienomis NOHA intensyvios programos dalyvių laukė humanitarinės veiklos temas apimančios paskaitos bei praktiniai užsiėmimai.
Pirmąją dienos dalį vykdavo bendros paskaitos apie humanitarinės veiklos sistemą, tarptautinę humanitarinę teisę, politinius konfliktus, tarptautinių institucijų, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų ir nevyriausybinių organizacijų, vaidmenį bei įtaką padedant krizes išgyvenančioms šalims. Antrąją dienos pusę dalyvavome seminaruose: antropologijos ir tarpkultūrinių aspektų humanitarinėje veikloje, viešosios sveikatos valdymo humanitarinių krizių metu, derybų ir humanitarinio tarpininkavimo bei saugumo ir rizikų valdymo metodų. Užsiėmimų metu buvo pristatoma ne tik bendra informacija, bet ir diskutuojama apie konkrečius pavyzdžius. Dėstytojai, dirbę karo laukuose ar kitose rizikingose vietose, dalijosi savo patirtimi, kvietė analizuoti, kaip tinkamai ir veiksmingai turėtumėm padėti vargstantiems regionams. Įdomu tai, jog diskutuojant apie humanitarinę veiklą nebijota kalbėti ir apie šios sistemos trūkumus, organizacijų neveiksnumo priežastis, neefektyvias pagalbos priemones ar švaistomus išteklius. Šios dėstytojų ir studentų diskusijos skatino pažvelgti į humanitarinę sistemą ir iš kritinės pusės bei pagalvoti apie galimybes ją tobulinti, siekti efektyvesnių rezultatų ateityje ir mokytis iš klaidų. Nors visi seminarai buvo naudingi ir įdomūs, tačiau labiausiai įsiminęs užsiėmimas – antropologija ir tarpkultūriniai aspektai humanitarinėje veikloje. Šio seminaro metu diskutuodami ir aptardami praktinius pavyzdžius su dėstytojais studentai siekė išsiaiškinti kodėl teikiant pagalbą besivystantiems ir krizes išgyvenantiems regionams yra itin svarbu įvertinti vietinę kultūrą, ten gyvenančių žmonių interesus, o ne skubėti primesti vakarų valstybėse veikiančias taisykles ir problemų sprendimo priemones.
Paskutinę, šeštą, mokymų dieną studentės turėjo įvairius simuliacinius užsiėmimus, kuriuos vedė patyrę kariai ir pareigūnai. Simuliacijos metu buvo sukurtos pavojingos situacijos, pavyzdžiui, pagrobimai, užpuolimai, teroristiniai išpuoliai ar susišaudymai, kuriose kartais atsiduria humanitarine veikla užsiimantys asmenys. Taip buvo siekiama studentus išmokyti esminių įgūdžių, padėsiančių tinkamai elgtis tokiose situacijose. Užsiėmimų metu taip pat įgijome savigynos, pirmosios pagalbos teikimo, elgesio užpuolus šunims, orientavimosi žinių.
Studentės pabrėžia, kad NOHA IP savaitė neabejotinai buvo viena įdomiausių akademinių patirčių. Visų paskaitų ir seminarų kokybė buvo puiki, besikoncentruojanti į aukšto lygio specialistų ugdymą. Visą programą įdomią ir kupiną įspūdžių padarė ne tik labai daug žinių suteikiantys užsiėmimai universitete ir simuliacija karo lauke, bet ir daugybė pažinčių su studentais, atvykusiais iš viso pasaulio. NOHA magistro programa neabejotinai subūrė labiausiai motyvuotą humanitarinėje veikloje jaunimą, todėl tai įkvepia dar labiau tikėti humanitarų veikla ir indėliu padedant krizes išgyvenantiems regionams.
