Šių metų rugsėjo 4-9 dienomis Vilniaus universiteto Teisės fakulteto studentės Kamilė Šanteriova ir Agnė Oseckytė vyko į NOHA tinklo (angl. Network on Humanitarian Action) magistro programos intensyvius mokymus, kuriuos kaip ir kiekvienais metais rengė Varšuvos universitetas. Jau septintus metus iš eilės Vilniaus universiteto studentams, kartu su daugiau nei 150 kitų studentų iš viso pasaulio, yra suteikiama išskirtinė galimybė iš arčiau susipažinti su humanitarinės veiklos tarpdisciplinine sritimi bei sudalyvauti praktiniuose mokymuose, kuriuos veda geriausi savo srities specialistai.
Šių metų tema buvo humanitarinė prieiga (angl. humanitarian access), tad kursų organizatoriai iškėlė tris pagrindinius tikslus: pirma – supažindinti studentus su NOHA programa ir jos vertybėmis; antra – supažindinti su pagrindiniais humanitarinės pagalbos principais ir su problemomis kurios kyla siekiant suteikti humanitarinę pagalbą ir trečia – analizuoti problemas ir iššūkius siekiant gauti humanitarinę prieigą.
Pirmąją kursų dieną studentus pasitiko Varšuvos universiteto prorektorė Jolanta Choinska-Mika, NOHA prezidentas Joost Herman bei kiti garbūs svečiai. Savo laiko studentams nepagailėjo ir Europos Sąjungos humanitarinės pagalbos ir krizių valdymo reikalų komisaras Christos Stylianides. Jis apžvelgė šiuo metu pasaulyje esančia situaciją, Europos Sąjungos humanitarinės veiklos prioritetus bei atkreipė dėmesį į studentų, kurie taip pradėjo savo pusantrų metų magistro studijas, nuogąstavimus ir baimes. Praėjus oficialiai daliai, Christos Stylianides mielai bendravo su svečiais bei studentais ir atsakė į Vilniaus universiteto studentų klausimus. Dieną vainikavo filmo „Prieiga prie pavojaus zonos“ (angl. „Access to the Danger Zone“) peržiūra kartu su NOHA absolventu ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto patarėju medicininiais klausimais Luca Falqui. Filmas ne tik atskleidė pavojus, kuriuos patiria patys humanitarai, tačiau leido susipažinti ir su viena didžiausių humanitarinės prieigos problemų – neutralumo išlaikymu. Luca Falqui pabrėžė, kad dar niekada humanitarinės organizacijos nebuvo taip prastai saugomos, o 2015 metai buvo patys blogiausi saugumo atžvilgiu.
Antroji kursų diena prasidėjo dėstytojos Sulagna Maitra iš Dublino universiteto paskaita apie humanitarinės veiklos evoliuciją bei Julienne Lusenge, kuri yra 40 moterų organizacijų koalicijos prezidentė Kongo Demokratinėje Respublikoje, pasakojimu apie žiaurumus su kuriais susiduria civiliai karo zonoje, o ypač moterys, kurios yra be pasigailėjimo mušamos bei prievartaujamos. Vėliau sekė viešoji diskusija, kurios svečiai buvo Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generalinio direktorato, NVO „Voice“, Lenkijos užsienio reikalų ministerijos, bei organizacijų „MSF Belgium“, „ACTED“ ir „Polish humanitarian action“ atstovai. Ją moderavo Belgijos Raudonojo kryžiaus atstovas Robert Ghosn. Išklausę trumpus kiekvienos organizacijos pristatymus, studentai galėjo jiems užduoti rūpimus klausimus. Diskusija buvo labai įdomi, nes kiekvienas pranešėjas pasakojo realias gyvenimo situacijas ir dalinosi savo patirtimi sprendžiant kasdienes humanitarinių darbuotojų problemasKai kurie kalbėtojai nepagailėjo kritikos savo kolegoms.
Trečiąją dieną studentams susipažinti su tarptautine teise, principais ir humanitarinės veiklos standartais padėjo Varšuvos universiteto dėstytoja Elzbieta Mikos-Skuza, o su tarptautinėmis žmonių teisėmis ir atsako į krizes teise – Rurh- Universitat Bochum dėstytojas Hans-Joachim Heintze.
Ketvirtą dieną užbaigėmė praktinių užsiėmimų ciklą, kurie vyko ir antrą bei trečią dienomis. Užsiėmimų metu sudarytos grupės įgijo praktinių žinių apie visuomenės sveikatos valdymą humanitarinių krizių metu, technologijų ir socialinių medijų įtaką vykdomai veiklai, apie humanitarinių veiksmų metu vykstančias derybas ir mediaciją, antropologų darbo svarbą ir tarpkultūrinius aspektus.
Vis dėlto penktoji diena daugeliui studentų buvo pati įsimintiniausia, nes vyko simuliaciniai užsiėmimai. Užsiėmimų metu buvo mokomasi savigynos, kaip suteikti pirmąją pagalbą, kaip naudotis kompasu, kaip elgtis, kai esi užpuolamas ginkluotųjų pajėgų mašinoje, kokie galimi pabėgimo būdai užpuolimo metu bei supažindino su šunimis, kurie ieško narkotinių medžiagų pasienyje ir oro uoste. Vyko ir pagrobimo imitacija, kurios metu teko išgyventi tai, ką gali patirti bet kuris humanitarinis darbuotojas karo lauke. Lenkijos specialiosios pajėgos iš savo patirties pasakojo, kaip elgtis pavojaus atveju, rodė filmuotas ištraukas iš karo lauko ir liepė vadovautis vienintele dogma – „nebūk bailys, bet nebūk ir herojus“.
Pasibaigus intensyviems NOHA magistro programos kursams, studentai dalinosi įspūdžiais ir džiaugėsi naujai užmegstomis pažintimis. Labai svarbu suprasti, kad humanitarinė pagalba yra labai svarbi ne tik karo nusiaubtoms valstybėms, bet ir asmenims, kurie nukentėjo nuo gamtos katastrofų, o pagalbos teikimas jų ištiktiems žmonėms yra sudėtingas ir reikalaujantis rimtų pastangų bei išteklių. Tam, kad pagalba būtų suteikta, neužtenka vien organizacijų pagalbos – prisidėti turi politikai, medikai, advokatai, kariniai daliniai bei paprasti žmonės, kurių piniginės aukos gali pakeisti ne vieno asmens likimą. Todėl, jeigu esate susidomėję šia tarpdisciplinine sritimi, ieškote platesnio požiūrio į pagalbą žmonėms, patekusiems į gamtos nelaimių, ginkluoto konflikto apimtas zonas, NOHA magistro studijų programa (taip pat ir intensyvioji savaitė) kaip tik jums – ji ne tik padės praplėsti akiratį, suteiks praktinių ir teorinių žinių, tačiau galėsite susipažinti su humanitarinių organizacijų atstovais bei žmonėmis, kurie savo gyvenimą yra praleidę padėdami kitiems žmonėms. Tai patirtis ir galimybė į pasaulį ir žmogiškuosius poreikius pažvelgti kitu kampu.
